Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Didelis dėmesys šioje ataskaitoje skiriamas Rusijai ir jos keliamoms grėsmėms.
Didžiausia grėsmė – uždara ir tarptautinių normų nepaisanti Rusija
„Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia uždara, represyvi ir dialogo galimybes neigianti Rusija, nes ją vis mažiau varžo ne tik tarptautinės normos, bet ir tarptautinė opinija. Rusijos režimas, stiprindamas savo valdžią, imituoja demokratinius procesus – rinkimus, konstitucijos keitimą, bet iš tikro žiauriai susidoroja su savo oponentais. Santykiuose su tarptautine bendruomene Rusijos valdžia agresyviais veiksmais pati didina savo izoliaciją ir konfliktų galimybes“, – rašoma vertinime.
Ataskaitos autoriai pažymi, kad didelė dalis Rusijos gyventojų tiki režimo propaganda, kiti nemato alternatyvos V. Putinui ir jo aplinkai. Visgi, žvalgybininkų nuomone, nors nepasitenkinimas režimu didėja pamažu, po kelerių metų padėtis Rusijoje gali būti panaši į situaciją Baltarusijoje.
„Pasyvi parama režimui gali nepastebimai išnykti ir režimas galės tikėtis išsilaikyti valdžioje tik taikydamas žiaurias represijas“, – prognozuoja vertinimo autoriai.
Pasak jų, pasikėsinimas į vieno iš opozicijos lyderių Aleksejaus Navalno gyvybę rodo, kad valdžiai išsaugoti valdantysis režimas yra pasiryžęs naudoti kraštutines priemones.
Vertinime pažymima, kad mažai tikėtina, kad Kremlius artimoje perspektyvoje keis savo retoriką ir politiką. Pastaruoju metu Rusijos retorikoje kaip tik ryškėja tendencija izoliuotis, o vienas to pavyzdžių ir nesenas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas, kad Kremlius yra pasiruošęs nutraukti santykius su Europos Sąjunga.
„Mes nenorime izoliuotis nuo pasaulio gyvenimo, tačiau turime būti tam pasirengę. Jei nori taikos, reikia ruoštis karui“, – viename interviu sakė S. Lavrovas.
„Lietuvai, kaip artimai kaimynei, uždara ir dialogo galimybes neigianti Rusija keltų didesnę grėsmę nei iki šiol. Tikėtina, kad Rusijos prioritetu taps įtakos stiprinimas kaimyninėse valstybėse, siekiant neutralizuoti tariamas grėsmes, ir Kremlių dar mažiau varžys ne tik tarptautinės normos, bet ir tarptautinė opinija“, – rašoma grėsmių vertinime.
Noras mažinti įtampą – apsimestinis
Ataskaitoje teigiama, kad karinė galia išlieka pagrindiniu Rusijos įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu. Prasidėjus pandemijai Maskva skelbė siekianti deeskaluoti karinę įtampą tarp Rusijos ir NATO, tačiau, anot grėsmių vertinimo autorių, agresyvūs Rusijos manevrai NATO kaimynystėje atskleidė, kad ši retorika yra apsimestinė.
Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas 2020 m. kovą pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi „rimtam ir pragmatiškam dialogui su NATO“, todėl nevykdys karinių pratybų prie Aljanso valstybių sienų.
Planuota atitraukti strateginių karinių mokymų „Kavkaz-2020“ veiksmus į Rusijos gilumą. Kaip teigia ataskaitos autoriai, taip Rusija esą savo iniciatyva imasi įgyvendinti karinių grėsmių Europoje „deeskalacijos kursą“ ir siūlo tarptautinei bendruomenei solidarizuotis COVID-19 pandemijos akivaizdoje.
Visgi su „Kavkaz“ susiję mokymai ir pratybos vyko įprastiniuose poligonuose, įskaitant okupuotą Krymo pusiasalį ir Juodąją jūrą, kurioje plaukioja ir NATO šalių laivynai. Kiti Rusijos kariniai mokymai, suplanuoti netoli NATO valstybių sienų, taip pat nebuvo atšaukti.
Pavyzdžiui, vienų mokymų metu dalyviai imitavo karines operacijas vienas prieš kitą, o tai ilgą laiką nebuvo įprasta. Kituose mokymuose vienas iš epizodų buvo jūrų pėstininkų išsilaipinimo treniruotė Kaliningrado srities pajūryje.
„Rusijos pažadus sumažinti karinės galios demonstravimą labiausiai paneigė jos reakcija į įvykius Baltarusijoje. Rugsėjo 21 d., protestų prieš A. Lukašenkos režimą įkarštyje, Maskva pranešė, kad patrigubins į Baltarusijoje vykstančias kasmetines pratybas „Slavianskoje bratstvo“ siunčiamų karių skaičių nuo planuotų 300 iki 900. Jau kitą dieną Rusijos kariai buvo desantuoti netoli Lenkijos sienos esančiame Bresto poligone“, – rašoma ataskaitoje.
Tikėtina, kad karinių manevrų daugės
Karinius raumenis Rusija demonstravo ir dieną, kai Minske įvyko slapta Aliaksandro Lukašenkos inauguracija. Šeši strateginiai bombonešiai „Tu-22M3“ atliko skrydį netoli Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos sienų, o du viršgarsiniai strateginiai bombonešiai „Tu-160M“ bombardavo taikinius Ružanų poligone prie Baranovičių.
Ataskaitos autorių teigimu, šių veiksmų tikslas – parodyti Vakarams, kad Baltarusija yra Kremliaus interesų sferoje, kad Rusijos karinės pajėgos prie NATO sienų gali atsirasti labai greitai, netikėtai ir, kitaip nei Baltarusijos pajėgos, gali kelti grėsmę regiono saugumui.
Ataskaitoje pažymima, kad labai tikėtina, kad šiemet Rusijos kariniai manevrai prie Lietuvos ir kitų NATO šalių sienų vyks dar intensyviau. Baltarusijos karinė vadovybė 2021-uosius pavadino kovinės parengties metais, per kuriuos bendrų su Rusija mokymų ir kitų karinių renginių skaičius išaugs trečdaliu.
„Todėl Rusijos pajėgų aktyvumas Baltarusijoje taip pat bus didesnis nei 2020 m., o karinio aktyvumo prie sienų augimas įprastai padidina net ir netyčinių incidentų riziką“, – teigia šalies žvalgybos tarnybos.
Karinių raumenų auginimą pristabdyti gali veržiami diržai?
Ir nors Rusijos noras didinti savo karinę galią nemažėja, kaip pastebi ataskaitos autoriai, Kremlius negali neatsižvelgti į stagnuojančią šalies ekonomiką.
„Nukritusios naftos kainos, Vakarų sankcijų našta ir smukęs vidaus vartojimas lemia mažesnes biudžeto pajamas. Socialinei paramai ir ekonomikai gaivinti būtina skirti daugiau lėšų.
Be to, Rusija paskelbė pasiekusi daugiau nei prieš dešimtmetį išsikeltą tikslą, kad modernizuotos arba naujos ginkluotės kiekis 2020 m. viršytų 70 proc., dėl to skubių investicijų poreikis mažės. Taigi Kremlius yra priverstas sumažinti numatytas Rusijos karines išlaidas, tai yra – finansavimą pagal federalinio biudžeto eilutę „Nacionalinė gynyba“, – teigiama grėsmių vertinime.
Tačiau saugumo Lietuvai, panašu, tai nepridės. Rusijoje ir toliau bus kuriami nauji kariniai daliniai ir ginkluotė, o kariuomenės augimas ir modernizacija vyks ir Lietuvos kaimynystėje – Kaliningrado srityje jau keletą metų didinamas tankų skaičius, kuriama ir komplektuojama nauja motošaulių divizija, Baltijos laivynui perduodami nauji „Kalibr“ raketomis ginkluoti laivai.
„Rusijos pasirengimas siekti įtakos per konfrontaciją (įskaitant karinę) su oponentais nemažės. Stiprinamas Rusijos karinis potencialas toliau kels grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – pripažįstama ataskaitoje.
Nuolatinis taikinys – dažnai sieną kertantys lietuviai
Kremlius grėsmę mūsų šaliai kelia ne tik kaupdamas karinę ginkluotę pasienyje, bet ir šnipinėjimu. Kaip pažymima ataskaitoje, žvalgybinė veikla prieš Lietuvą išlieka intensyvi, tačiau dėl koronaviruso žmogiškosios žvalgybos mastas sumažėjo. Dėl šios priežasties Kremliaus žvilgsnis nukrypo į pasienio regionus.
Pasak ataskaitos, Kremlius nuolat renka informaciją apie Lietuvos ir Rusijos sieną reguliariai kertančius piliečius ir ieško galimybių juos verbuoti.
„Reguliariai į Rusiją vykstantys Lietuvos piliečiai yra nuolatinis Rusijos žvalgybos tarnybų taikinys, net jei jie ir neturi prieigos prie įslaptintos informacijos ar didesnių žvalgybinių galimybių“, – tvirtina šalies žvalgyba.
Pasak ataskaitos, dažnai Kaliningrado srityje besilankančius lietuvius vertina kaip labiau tinkamus verbuoti. Kai kertama siena, FSB tikrina lietuvių mobiliuosius telefonus, kartais juose įdiegia kenkėjiškas programas, kurios leidžia Kremliaus agentams fiksuoti mobiliojo savininko pokalbius, susirašinėjimą, perimti per telefono kamerą ir mikrofoną gaunamą informaciją.
„Labai tikėtina, jog, nuslūgus COVID-19 pandemijai ir atkūrus įprastą judėjimą per sieną, Rusijos žvalgybos tarnybų veikla (ypač žmogiškoji žvalgyba) su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio regionuose suintensyvės ir bus pasiektas įprastas labai didelis žvalgybinės veiklos mastas“, – teigiama ataskaitoje.
Padaugėjo kibernetinių atakų, panaudoja ir Lietuvos infrastruktūrą
Kadangi pandemija kiek prislopino gyvą šnipinėjimą, pasak ataskaitos, tikėtina, kad Rusijos ir kitų priešiškų valstybių kibernetiniai pajėgumai tapo prioritetiniu įrankiu surinkti tikslinę informaciją.
„Kelionių ir susitikimų ribojimai, labai tikėtina, trukdo tarnyboms vykdyti žvalgybą tradiciniais metodais užmezgant asmeninius ryšius. Tačiau pandemijos suvaldymo priemonės netrukdo vykdyti kibernetinio šnipinėjimo atakų“, – teigia šalies žvalgyba.
Praėjusiais metais Kremliaus valdomos kibernetinės grupuotės Lietuvoje rengė kibernetines atakas prieš aukščiausias valdžios, institucijas, energetikos bei švietimo įstaigas. Tačiau Rusija ne tik atakuoja Lietuvą, bet ir pasinaudoja mūsų šalies infrastruktūra atakuodama Vakarus.
„Pavyzdžiui, dalis 2020 m. liepą paviešintų Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinio šnipinėjimo grupuotės APT29 atakų prieš COVID-19 vakciną kuriančias organizacijas Vakaruose buvo vykdomos pasinaudojant Lietuvos IT infrastruktūra“, – teigiama ataskaitoje.
Surengė informacinę ataką – panaudojo Prigožino antrininką
Kremlius, norėdamas pakenkti Lietuvai, naudojasi ir informaciniu lauku, o viena įdomiausių atakų vykdyta praėjusių metų pradžioje, o istorijos epicentre – „Kremliaus virėju“ vadinamas ir V. Putinui artimas oligarchas Jevgenijus Prigožinas. O tiksliau... jo antrininkas.
Praėjusių metų vasarį Lietuvoje nusileidžia vyras savo veido bruožais itin primenantis J. Prigožiną. Jo pase nurodytas ir oligarcho vardas bei identiška gimimo diena.
„Pirmą kartą J. Prigožino antrininkas iš Rusijos į Vilnių reguliariuoju skrydžiu atskrido 2020 m. vasario 13 dieną. Iš oro uosto jis nuvyko prie Susisiekimo ministerijos pastato, nusifotografavo ir grįžęs į oro uostą reguliariuoju skrydžiu išvyko atgal į Rusiją, Lietuvos teritorijoje jis praleido tik penkias su puse valandos“, – rašoma ataskaitoje.
Po dviejų savaičių J. Prigožino „klonas“ sugrįžo į Lietuvą ir svečiavosi ilgiau. Jis nusifotografavo prie Seimo, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Valdovų rūmų, o kitą dieną traukiniu išvyko į Baltarusiją, nors turėjo lėktuvo bilietą tos pačios dienos skrydžiui.
Kam šis spektaklis buvo reikalingas? Rusijos naujienų portaluose atsirado straipsniai, kuriuose rašoma, kad J. Prigožinas savo vizitų Lietuvoje metu susitiko su įtakingais valdininkais, verslininkais, publikacijos buvo papildytos oligarcho antrininko nuotraukomis. Vienas portalas paskelbė neva sulaukęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko padėjėjo pasipiktinimo, kad J. Prigožinas gali netrukdomai lankytis Lietuvoje.
„Iš tiesų J. Prigožino antrininkas Vilniuje nesusitiko nė su vienu Rusijos portalų publikacijose minimu Lietuvos valdžios ar verslo atstovu. Tikėtina, kad šia provokacija siekta rasti patekimo į Šengeno erdvę pažeidimų, kurstyti Lietuvos visuomenės ir NATO bei ES valstybių nepasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijomis, jas bandant parodyti kaip nepatikimas, dvigubus žaidimus žaidžiančias partneres.
Nepaisant vykdytojų pastangų ir resursų, šio informacinio išpuolio negalima vadinti sėkmingu, nes melagingą informaciją publikavo tik nedideli bulvariniai Rusijos portalai, o rezonanso ji nesukėlė nei Lietuvoje, nei kitose NATO bei ES valstybėse“, – rašoma ataskaitoje.
Visą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
