Praėjusią savaitę Maskvoje posėdžiavusioje Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje jungtinėje komisijoje Rusijos gamtos išteklių ir ekologijos ministerija aiškino, kad ši šalis suinteresuota, jos Kuršių nerija išliktų UNESCO saugomo Pasaulio paveldo sąraše.
„Rusija nenumato jokių statybos darbų jai priklausančioje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje Kaliningrado srityje ir yra suinteresuota, kaip ir Lietuva, kad Kuršių nerija išliktų UNESCO saugomo Pasaulio paveldo sąraše“, - tokią minėtos Rusijos ministerijos poziciją posėdyje aiškina išgirdusi Lietuvos aplinkos ministerija (AM).
Pasak AM pranešimo, per posėdį Rusijos atstovai informavo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis įeina į Kaliningrado srities Zelenogradsko rajone įsteigtą turistinio-rekreacinio pobūdžio išskirtinę ekonominę zoną, suformuotą Rusijos Vyriausybės 2007 m. vasarį priimtu nutarimu.
Pažymima, kad jau surengtas konkursas šios zonos planavimo koncepcijai parengti, tačiau bet kokia ūkinė veikla, pasak Rusijos delegacijos, čia turės būti vykdoma pagal įstatymų įtvirtintus gamtosaugos reikalavimus.
Vasarą žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Kuršių nerija gali būti išbraukta iš UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašo, nes visai šalia Nidos, Rusijos Kaliningrado sričiai priklausančioje Nerijos dalyje, planuojamos milžiniškos statybos.
Rusijai ir Lietuvai priklausanti Kuršių nerija abiejų valstybių vyriausybių prašymu 2000 metų pabaigoje buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pagal Pasaulio paveldo komiteto patvirtintą konvenciją, kurią yra pasirašiusi ir Rusija, prieš pradedant didelius restauravimo ar naujų statybų darbus pasaulinio paveldo objekto teritorijoje būtina gauti komiteto pritarimą.
Tačiau Kaliningrado srities vyriausybės Turizmo komiteto pirmininkė Marina Drutman tuomet pripažino, kad Pasaulio paveldo komitetas apie Kuršių nerijoje numatomą steigti turizmo zoną nėra informuotas.
Rusijos delegacija praėjusią savaitę vykusiame posėdyje taip pat informavo, kad po praėjusį birželį Kaliningrado srityje esančiame Nemano celiuliozės ir popieriaus kombinate kilusio gaisro gamyba čia yra sumažėjusi 60 proc. ir savaime tiek pat sumažėjo ir aplinkos tarša. Sovetsko celiuliozės ir popieriaus kombinate, Rusijos atstovų teigimu, palaipsniui yra baigiamos įgyvendinti Helsinkio komisijos, tarptautinės Baltijos jūros apsaugos organizacijos, kriterijus atitinkančios aplinkosauginės priemonės, kurios leis jį išbraukti iš vadinamųjų „karštųjų taškų“ - didžiausių Baltijos jūros teršėjų - sąrašo.
Abi delegacijos per posėdį sutarė bendromis pastangomis siekti, kad iki šių metų pabaigos būtų pasirašytas Lietuvos ir Rusijos Vyriausybių susitarimas dėl priemonių užkertant kelią Baltijos jūros taršai nafta bei kitomis kenksmingomis medžiagomis ir likviduojant šią taršą.
Praėjusią savaitę Maskvoje vyko šeštasis Rusijos ir Lietuvos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje Jungtinės komisijos posėdis. Tokie susitikimai vyksta remiantis Lietuvos ir Rusijos vyriausybių bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje susitarimu, pasirašytu 1999 metais.
