„Jie buvo truputėlį toliau nuo bazės, juos prižiūrėjo miesto policija, jie nebandė nei patekti, nei kitų veiksmų atlikti dėl mūsų ar NATO oro policijos misijos karių. Mes apie žygį žinojome, buvome pasiruošę, buvome visiškai užtikrinę tiek teritorijos, tiek karių, tiek visų aplinkinių saugumą“, - BNS sakė Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės viešųjų ryšių karininkė Ieva Gulbinienė.
Žygio dalyvius lydėjusi Šiaulių apskrities policija pranešė, kad trečiadienį dirbo sustiprintai, buvo pasitelkta karo policija.
„Svečiai Šiauliuose norėjo nuvykti prie NATO bazės, ten nusifotografuoti ir toliau keliauti į Latviją. Pareigūnai visą žygio koloną nulydėjo į Zoknius, kur šie nusifotografavo prie senų sovietinės kariuomenės angarų, o vėliau padėjo išvykti iš miesto“, - teigia policija.
Pasak I.Gulbinaitės, bazės darbas nebuvo sutrikdytas.
„Angarai yra beveik šalia mūsų tvoros, čia yra keletas senų angarų, kurie naudojami privačių kompanijų, iš jų elementariai padaryti sandėliai“, - sakė ji.
Veiksmas ir motyvai
Į Lietuvą iš Rusijos Karaliaučiaus krašto keli šimtai vokiečių, dalyvaujančių žygyje iš Berlyno į Maskvą, įvažiavo antradienio vakarą. Jie siekia pademonstruoti draugiškumą Rusijai ir nepasitenkinimą Vakarų vykdoma politika Maskvos atžvilgiu.
Savo interneto svetainėje žygio rengėjai aiškina pasisakantys už glaudesnius Vokietijos ir Rusijos ryšius.
„Vietoj sankcijų, karinių grėsmių ar net karo, mes esame už abiejų šalių tautų pažintis ir bendradarbiavimą, kad būtų išsaugota taika, kaip pats didžiausias gėris“, - teigia jie.
Politologas Antanas Kulakauskas BNS sakė, kad Rusijai palankių nuostatų laikosi nemažai vokiečių, bet jų nėra dauguma.
„Vokietijoje šita linija nėra vyraujanti, bet pakankamai stipri, ir taip mano ne tik atvykusių iš Rusijos ar Kazachstano palikuonys, bet ir vokiečiai, buvo ir Gerhardas Schroederis (Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis), be to, ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir kitur verslui kainuoja sankcijos. Logiškai paaiškinti nesunku, kodėl yra prisidedančių, tai labai sena linija“, - teigė jis.
Jo manymu, tokie renginiai nėra labai reikšmingi.
„Esminės reikšmės, žinoma, tai neturi, tačiau kaip ir bet kokios demonstracijos sujudina ir vieną, ir kitą pusę. Dominuojanti linija Lietuvoje tokiam žygiui yra priešiška, bet vokiečiams, kurie organizuoja, Lietuvos pozicija nėra labai svarbi“, - sakė politologas.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva gerbia skirtingas nuomones, bet pabrėžia, kad šį renginį savo naudai išnaudos Rusijos propaganda.
„Esame laisva šalis, į Lietuvą gali atvykti visi pageidaujantys. Kartu jie turi gerbti įstatymus ir nesikėsinti į kitų piliečių teises. Tikimės, kad šie Vokietijos piliečiai elgsis civilizuotai“, - BNS sakė ministras.
Vokietija Lietuvoje kitąmet ketina dislokuoti tarptautinį batalioną, jame su sąjungininkais bus apie tūkstantis karių. Pajėgos dislokuojamos siekiant atgrasyti Rusiją.
