Tarp ginklų vagysčių lyderiauja Gynybos ministerijos elitiniai padaliniai, Pskovo desantininkai, GRU specialiosios pajėgos ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės daliniai.
„Mečiau granatą į draugo kiemą“
Ginklų Rusijoje tiek daug, kad pastaruoju metu, sprendžiant iš naujienų, tik neregys nėra užkliuvęs už kažkieno pamirštų pistoletų, kulkosvaidžių ar granatų. Taigi, kovo 20 d., Kimry mieste, Tverės srityje, slaugytoja savo namuose rado granatas, jas paliko nuomininkas, kuriam ji buvo išsinuomojusi butą. Policija taip pat bute rado ir konfiskavo pistoletus, šovinius ir trotilo lazdas. Kovo 3 dieną Novokuznecke autobusų stotelėje buvo rastas paketas su RGD-5 ir F-1 kovinėmis granatomis.
O kovo 15 dieną Odincovo rajone kelių policijos inspektoriai sulaikė Altajaus krašto gyventoją Akromą Čoršanbievą. Jo automobilio bagažinėje rasti du Kalašnikovo automatai ir šoviniai.
Sulaikytasis teigė, kad kariavo Ukrainoje kaip „Wagner“ samdinys, o dabar vyksta atostogauti. Vis dažniau rusai, būdami prislėgti, naudoja automatus šaudyti į orą savo malonumui. Taigi kovo 16 dieną netoli Maskvos esančiame Goluboe kaime girtas vietos gyventojas pradėjo šaudyti iš automato į orą. Pas jį rado automatą Kalašnikovą ir daugiau nei 240 šovinių.
Kovo 9 dieną Dalnegorsko mieste, Primorsko krašte, gatvėje iš automato šaudė du neblaivūs mobilizuoti asmenys. Per apklausą policijoje jie sakė, kad tiesiog norėjo išgąsdinti vietinius.
O vasario pabaigoje Reutove buvo sulaikytas gyventojas, kuris nusprendė vestuves atšvęsti taip pat šaudamas į orą iš automato. Anksčiau tą mėnesį keturi Maskvos studentai buvo sulaikyti už šaudymą iš kulkosvaidžių į orą. Pramogauti su granatomis taip pat tampa populiaru. Sausio 14 dieną Tonenkojės ūkyje netoli Belgorodo mobilizuotas seržantas Dmitrijus L. juokaudamas išmetė į gatvę granatą.
Tačiau jis neatsižvelgė į tai, kad šalia buvo amunicijos sandėlis, o sviediniai detonavo. Dėl to žuvo trys seržanto kolegos, dar 18 žmonių buvo sužeista. Be to, visiškai sudegė kaimo klubas ir mokykla.
O gruodžio 25 dieną Voroneže, šalia kavinės „Liudmila“, nugriaudėjo sprogimas. Kaip išsiaiškino tyrėjai, įvykio kaltininkai buvo karinio dalinio 29760 kariai seržantas Artemas Šapovalovas ir eilinis Ivanas Kirejevskis, atvykę į komandiruotę iš okupuotos Charkovo srities dalies. Pirminiais duomenimis, stipriai išgėrę Šapovalovas ir Kirejevskis iš granatos ištraukė smeigtuką, bet negalėjo jo įkišti atgal. Tada jie į šiukšlių dėžę įmetė granatą. Per sprogimą nukentėjo praeivis, apgadintas kavinės pastatas.
Žinoma, yra rusų, kurie į rankas patenkančius ginklus naudoja ne pramogai. Taigi kovo 6 dieną Domodedove policija sulaikė 38 metų pilietį, pas kurį buvo rasta F-1 granata. Pasak policijos, jis ketino susprogdinti vietos kariuomenės įdarbinimo biurą. Kaip paaiškėjo, suimtasis pernai spalį buvo mobilizuotas ir buvo apmokytas Kursko srities teritorijoje, tačiau pabėgo iš karinio dalinio.
Dažniausiai karinius ginklus rusai naudoja buitiniuose konfliktuose. Neseniai Belgorodo rajono Severnų kaimo gyventojas gavo penkerių metų bausmę. Pernai išgėręs nusprendė sutvarkyti reikalus su jam skolingu pažįstamu. Skolininko namuose nebuvo, o atsakovas granatą išmetė į kiemą, kuriame tuo metu buvo skolininko žmona.
O 2022 metų gruodį iš Ukrainos grįžęs „savanoris“ Vladimiras Jakimovas nušovė savo žmoną Viktoriją, įtaręs ją išdavyste. Kaip išsiaiškino žurnalistai, karo gydytojai pas Jakimovą aptiko paranalinių sinusų uždegimą ir išsiuntė jį gydytis namo. Anot regiono žiniasklaidos, Jakimovas tarnybiniu pistoletu nužudė savo žmoną.
Tokie incidentai yra didžiulio karinės ginkluotės srauto, kuris pasipylė į Rusiją prasidėjus kasui su Ukraina, pasekmė. Plačiai paplitęs ir nekontroliuojamas ginklų platinimas turės pačių tragiškiausių pasekmių. Tai galima sakyti užtikrintai, nes tokia banga yra ne pirma.
Atsisveikinimas su ginklais!
Vidaus reikalų ministerijos operatyvinės bazės „Pamesti ginklai“ duomenimis, per kautynes Čečėnijoje, Ingušijoje, Dagestane ir Gruzijoje federaliniai kariai prarado 9606 šaunamuosius ginklus ir amuniciją. Didžiausi nuostoliai patirti 1995 m. mūšiuose dėl Grozno: vien įvairių modifikacijų Kalašnikovo automatų, pistoletų, granatsvaidžių ir snaiperinių šautuvų dingo 1728 vienetai.
Pamestų ginklų ir amunicijos rekordininkė yra 166-oji atskira motorizuotųjų šaulių brigada, kurioje 1994–1995 metais pagal sutartį tarnavo liūdnai pagarsėjęs Igoris Girkinas (Strelkovas). Mūšiuose prie Grozno, Šalio ir Šatojaus brigada prarado 204 ginklus ir amuniciją: 13 paleidimo raketų, 29 pistoletus „Makarov“, 74 „Kalašnikovo“ automatus, 19 "citrinų, 23 granatas, 5 sunkiuosius kulkosvaidžius ,10 Kalašnikovo kulkosvaidžių, 25 povandeniniai granatsvaidžiai, 2 sunkieji kulkosvaidžiai (NSVT), 4 granatsvaidžiai (RPG-7N, RPG-7V). Daugumą „vamzdžių“ ir granatų čečėnų milicijos paėmė iš pasidavusių brigados karių, kiti buvo pamesti per kautynes arba pavogti iš ginklų piramidžių.
Dėl veiksmų prieš civilius gyventojus šios brigados kovotojai buvo vadinami „bepročiais“.
„Užblokavo kaimą, užėjo į namus ir pirmiausia ieškojo maisto ir alkoholio. Taip pat iš karto buvo išvežtas auksas, kilimai, vištos ir galvijai. Kontroliniuose punktuose vairuotojus visaip koliojo. Dabar žiūriu vaizdo įrašą iš Ukrainos – niekas nepasikeitė “, – „The Insider“ sakė buvęs brigados kovotojas, kuris prašė neskelbti savo pavardės. To paties šaltinio teigimu, brigadoje ginklų apskaitos praktiškai nebuvo, o daugelis kovotojų išsinešė namo „suvenyrų“.
Taigi 1996 m. birželio 20 d. Maskvoje, Kurskaya metro stotyje, buvo sulaikytas karys iš karinio dalinio 22033 Valerijus Mordvinovas, pas kurį policininkai rado dvi RGD-5 granatas.
O Grozne sužeistas Sergejus Volkovas dieną gydėsi Burdenkos karo ligoninėje, o naktį išėjęs iš ligoninės palatos užsiiminėjo plėšimais. Norėdami įbauginti aukas, jis naudojo F-1 granatą ir durtuvą-peilį.
„Suvenyrai“ iš karo atsirasdavi ir kitose netikėtose vietose. Pavyzdžiui, 2001 metų rugsėjį Zyablikovo vidaus reikalų departamento budėtojas gavo pranešimą apie sprogimą bute. Į įvykio vietą atvykę tyrėjai rado Viktoro Jastrebcovo ir jo sūnaus Sergejaus kūnus. Koridoriuje buvo Jastrebcovo žmona, su skeveldrų žaizdomis abiejose kojose, o jos anūkė Julija, 4 klasės mokinė, buvo sukrėsta. Po preliminaraus pokalbio su artimaisiais paaiškėjo, kad per puotą namuose vyrai susimušė, o tada Jastrebcovas vyresnysis išsiėmė granatą RGD-5 ir numetė ant grindų. Nukentėjusiojo teigimu, granatą uošviui atnešė pažįstamas karys iš „bepročių“ brigados.
Beje, dabar kai kurie buvę brigados kovotojai kariauja Ukrainoje. Vienas iš jų, Aleksejus Chmelevas, pasirašė sutartį su kariniu daliniu 45377 ir buvo išsiųstas į „LNR“. 2022 metų spalio 6 dieną jo artimieji atėjo į laidotuvės. Kaip rašo socialiniuose tinkluose, kartu su Chmelevu Ukrainoje žuvo dar 5 kolegos.
Antrąją vietą pagal prarastus ginklus užima 428-asis motorizuotųjų šautuvų pulkas, kovojęs Čečėnijoje ir ten praradęs pusę savo personalo. Per kautynes pulko karininkai ir kariai pametė, be kita ko, 117 Kalašnikovo automatų ir 11 granatsvaidžių.
Trečioje vietoje pagal ginklų nuostolius yra 76-oji gvardijos oro puolimo divizija iš Pskovo, kuri mūšyje neteko 88 AKS-74, 17 Kalašnikovo kulkosvaidžių ir 27 granatsvaidžių. Prasidėjus karui prieš Ukrainą, Pskovo desantininkai turėjo įžengti į Kijyvą, tačiau, patyrę didelių nuostolių, ėmė siautėti Bučoje.
Ketvirtąją poziciją užima karinis dalinys 23562, kuris per Grozno šturmą prarado 54 Kalašnikovo automatus, taip pat kulkosvaidžius ir granatsvaidžius. Toliau seka karinis dalinys 29483, perkeltas iš Vladikaukazo į Čečėniją. Mūšiuose buvo prarasta 74 statinės. Tačiau šis karinis dalinys spėjo išgarsėti ir anksčiau: 1988–1993 metais iš karinio sandėlio dingo 806 šaunamieji ginklai ir granatos.
Tada pusė pavogtų ginklų buvo įtraukta į Armėnijos ir Gruzijos organizuotų nusikalstamų grupuočių, taip pat banditų iš Solntsevo ir Dolgoprudny netoli Maskvos, arsenalus.
„Kosmonautai“, prievartautojai ir išdavikai
OMON ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenė (dabar šie daliniai yra Rusijos gvardijos dalis) prisidėjo prie ginklų ir amunicijos praradimo statistikos. Didžiausia ginklų partija iš Vidaus reikalų ministerijos sandėlių buvo pavogta 2004 metų birželio 22 dieną, kai kovotojai užpuolė Nazraną.
Tada žuvo 98 žmonės, 104 buvo sužeisti, o užpuolikai atėmė 866 pistoletus, šautuvus, kulkosvaidžius ir granatsvaidžius. Iš tyrėjų seifų, be kita ko, dingo ten saugomi užsakomųjų žmogžudysčių įkalčiai: 7 itališki automatai „Beretta“, 4 čekiški pistoletai „Ceska Zbrojovka“, 14 nupjautų šautuvų ir vienas lenkiškas 1934 metų vamzdis VIS-35.
Kitas didelis ginklų praradimas iš Vidaus reikalų ministerijos arsenalo įvyko 1996 m. rugpjūčio 6 d., kai čečėnų milicija užėmė Grozną. Vietos teisėsaugos pareigūnai pabėgo, o iš Čečėnijos vidaus reikalų ministerijos OOP pastato buvo pavogti 162 „Makarovo“ pistoletai, 13 „Kalašnikovo“ automatų, 9 lengvieji kulkosvaidžiai, 18 automatų PP-90 ir 4 kulkosvaidžiai KS-23M (iš viso dingo 249 ginklai).
Iš kitų Vidaus reikalų ministerijos padalinių pažymėtinas Kutuzovo specialiosios paskirties pulko 2-asis būrys. Anksčiau kovotojai saugojo masinius renginius ir futbolo rungtynes, o perėjus prie Rusijos gvardijos, buvo apmokyti lazdomis išsklaidyti opozicijos mitingus, maskviečiai juos pravardžiavo „kosmonautais“.
Nuo 1992 m. „kosmonautai“ prarado 208 šaunamuosius ginklus. Taigi, 1992 m. spalio 31 d., Nazrane, kovotojai atėmė 5 Makarovo pistoletus, 92 AKS-74, 21 Kalašnikovo kulkosvaidį, 17 granatsvaidžių ir 4 Dragunov snaiperinius šautuvus. Po penkerių metų vienas iš kulkosvaidžių buvo rastas slėptuvėje netoli Zagorodnoje plento Maskvoje. Per kautynes Čečėnijoje pulkas prarado dar 52 vamzdžius ir du priešlėktuvinius pabūklus ZU-23-2. O 1998 metais auditas atskleidė, kad sandėlyje buvo dingę 4 AK-74.
To meto Vidaus reikalų ministerijos kriminaliniuose pranešimuose gausu 2-ojo pulko karių įvykdytų nusikaltimų. Štai keletas iš jų: 1995 m. vasario 7 d. Komsomolskaja metro stotyje buvo sulaikytas leitenantas Igoris Aleinikas. Per kratą pas jį rado granatą RGD-5, raketų paleidimo įrenginį ir priešpėstinę miną.
1997 metų kovo 22 dieną palapinės pardavėja Zinaida Fedorova kreipėsi į policiją ir pranešė, kad į ją įsiveržė trys nepažįstami vyrai, kurie grasindami fiziniu smurtu pagrobė kelis butelius degtinės ir cigarečių. Karštų persekiojimų metu operatyvininkai sulaikė tris karinio dalinio 3186 kovotojus - Savčenko, Elisejevą ir Golikovą.
2002 m. sausio 31 d. Mitiščiuose kelių policijos inspektoriai sustabdė žigulį, kuriuo važiavo majoras Jevgenijus Nifontovas, kapitonas Romanas Lebedevas ir vyresnysis leitenantas Valerijus Burdejevas. Automobilio bagažinėje rastas ginklas.
2004-02-07 į budinčiąją kreipėsi nepilnametė Marina P. ir pasakė, kad du nepažįstami vyrai su karine uniforma ją nutempė į tarpuvartę ir vienas po kito prievartavo. Buvo sulaikyti Nerovnycho ir Drozdovo pulkų kariai.
2004 m. gegužės 4 d. iš Kuzminkų-Liublino parko buvo atvežti du paaugliai Aleksejus K. ir Pavelas O., kurie pranešė, kad parke juos peiliu užpuolė nepažįstamas asmuo ir ėmė reikalauti pinigų. Išsigandę paaugliai plėšikui atidavė mobiliojo ryšio telefoną ir 50 rublių. Prie išėjimo iš parko buvo sulaikytas karinio dalinio 3186 karys Sergejus Levčenka.
2006 m. spalio 19 d. kapralas Dmitrijus Frolovas susisiekė su Vidaus reikalų ministerijos UBOP ir pasakė, kad karinio dalinio 3186 inžinerijos tarnybos viršininkas majoras A. A. Repinas iš jo prievartauja 15 tūkst. rublių, o negavęs grasino išsiųsti Frolovą į Čečėniją, kur šis bus palaidotas. Pinigų pervedimo metu Repinas buvo sulaikytas.
Toliau ginklų netekimas yra 81-asis Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės operatyvinis pulkas. 1992-1994 metais pulko kovotojai dalyvavo Osetijos-Ingušijos konflikte ir dviejuose Čečėnijos karuose. Per kautynes Čečėnijoje buvo pamesti 28 kulkosvaidžiai. Iš to paties dalinio dingo ir du kariai Gladkichas ir Pinajevas, kartu jie pasiemė du automatinius ginklus.
Tuo tarpu Gladkicho ir Pinajevo dingimo istorija vis dar kelia daug klausimų. Praėjus mėnesiui po to, kai tėvai gavo paskutinius sūnų laiškus, operatyvininkai atvyko jų ieškoti. Jie sakė, kad abu kariai buvo įtraukti į federalinį ieškomų asmenų sąrašą ir pasiūlė nurodyti vietą, kur jie slapstosi. Susirūpinę tėvai nedelsdami išvyko ieškoti Čečėnijos.
Pulko vadovybė tėvams pasakė, kad jų pabėgę sūnūs išdavė tėvynę ir apie juos nėra prasmės kalbėti. Tėvai apžiūrėjo šimtus karių kūnų šaldytuvuose, susitiko su lauko vadais ir apklausė kalinius, o vieną kartą kontrolės punkte jų vos nenušovė riaušių policija. Tik po trijų mėnesių kareivių kūnai buvo atsitiktinai aptikti penkis šimtus metrų nuo pulko vietos. Ginklų jie su savimi neturėjo. Matyt, tamsoje juos nušovė savi sargybiniai, o lavonus įmetė į duobę.
Tačiau pulko vadas, dar neseniai žuvusius bailiais ir išdavikais vadinęs, iš karto pateikė kitą versiją: sakyta, kad Gladkichas ir Pinajevas žuvo nelygioje kovoje ir buvo didvyriai. Ir netgi pateikė liudininkų. Komandos įsakymu abu buvo apdovanoti Drąsos ordinu (po mirties), o mokykloje, kurioje mokėsi Pinajevas, buvo įrengta atminimo lenta. Tačiau net ir po iškilmingų laidotuvių vietos policininkai aplankė gimines ir teiravosi apie dingusius kulkosvaidžius.
Tuo tarpu karštuosiuose taškuose ir iš sandėlių pavogti ginklai ir šaudmenys buvo platinami visoje šalyje.
Pavyzdžiui, nuo 1995 iki 2015 m., kol statistika nebuvo įslaptinta, tik sostinės regione granatos sprogo 512 kartus (žuvo 86 žmonės), granatsvaidžius žudikai panaudojo 84 kartus, nusikaltėliai panaudojo 196 priešpėstines minas, 465 Kalašnikovys ir krūvą pistoletų su duslintuvais.
Ir tai neskaičiuojant tonų ginklų, rastų gangsterių slėptuvėse ar kariškių atsivežtų iš komandiruočių. Be to, nemaža dalis „lagaminų“, taip vadinimai dingę ginklai, nėra įrašyti į Vidaus reikalų ministerijos paieškos bazes.
