„Tai yra siejama su tankų pajėgumo įdiegimu Lietuvos kariuomenėje. Be tankų pajėgumo galima būtų kalbėti, kad toliau galime akcentą dėti ant ratinės platformos“, – žurnalistams baigiantis bendroms Lietuvos ir Lenkijos pratyboms Alytaus rajone sakė V. Rupšys.
„Dėl to ir siūlome antrą etapą, priėmus sprendimą dėl tankų įsigijimo, vykdyti su vikšrinėmis kovos mašinomis“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui paprašius karinio patarimo, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines. Ministras patarimo iš Lietuvos kariuomenės šiuo klausimu teigė besitikintis sulaukti maždaug per mėnesį.
Pasak V. Rupšio, Lietuva nuodugniai stebi, kas vyksta kare Ukrainoje ir ten išmoktos pamokos „rodo, kad turime turėti abi platformas, tiek ratinę, tiek vikšrinę, norėdami išlaikyti galią būti lankstūs, manevringi“.
Pasirašyta sutartis dėl 88 kovos mašinų
Lietuva 2016 metais pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų „Boxer“ įsigijimų. Pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus modifikuotos kovos mašinos Lietuvoje vadinamos „Vilkais“.
Prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė apie planus papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.
Kariuomenės vadas teigė, kad dar prieš metus siūlė KAM vadovybei peržiūrėti planus dėl ratines technikos įsigijimų.
„Su vikšrine platforma mes kariuomenėje pradėjome svarstyti (...), kaip toliau vystyti arba daryti kai kuriuos pakeitimus anksčiau (...) sudarytame mūsų plane, kad antrą mechanizacijos etapą keistume iš ratinės į vikšrinę, turbūt, metai atgal. Pavasarį pristatėme buvusiai ministerijos vadovybei“, – sakė jis.
Kiek anksčiau L. Kasčiūnas taip pat pasiūlė sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.
