Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad kol kas kalbama tik apie visuotinį vaikinų šaukimą, merginos galėtų tarnauti savo noru.
Išvadų rengėjų manymu, pagrindinis šaukimas turėtų būti po mokyklos baigimo. Tačiau siūloma taikyti išimtį mokiniams, baigusiems aukštesniuoju pasiekimų lygiu. Tai yra, jeigu matematikos, lietuvių kalbos ir vieno pasirinkto mokomojo dalyko egzaminų rezultatai siekia 86-100 proc.
Taip pat muzikantams ir šokėjams, kuriems yra suteiktas meno kūrėjo statusas arba kurie dirba pripažintose profesionaliojo scenos meno įstaigose.
Išimtis būtų taikoma ir sportininkams, kurie yra valstybės finansuojamų federacijų, nacionalinių rinktinių nariai arba gauna valstybės stipendiją pagal Sporto įstatymo nustatytą tvarką.
Tarnybos neišvengs, ji bus atidedama
Artūras Žukauskas pabrėžia, jog išvardintiems išimtiniams jaunuoliams būtų taikomas privalomosios karo tarnybos atidėjimas, o ne visiškas atleidimas nuo tarnybos.
„Gabiems ir menininkams yra atidėjimas vieneriems metams, kad jie spėtų įstoti į aukštąją mokyklą, o sportininkams tol, kol jie yra išskirtiniai sportininkai“, – paaiškina karo tarnybos atidėjimo sąlygas, kurias siūlo pagal Izraelio šaukimo tvarką A. Žukauskas.
Tiems jaunuoliams, kuriems karo tarnyba būtų atidedama, reikėtų pasirašyti karo tarnybos atlikimo sutartį, kad jie „nedingtų iš akiračio“ ir jų statusui pasibaigus, atlikti tarnybą privalėtų.
Į registrą jaunuolius siūlo įtraukti ne nuo 17, o nuo 16 metų, kai atnaujinamas pasas. Nepaisant to, terminas, iki kada atidėjusieji tarnybą galėtų būti pašaukiami, būtų pratęstas iki 28-erių metų.
„Kad baigęs bakalaurą ir neįstojęs į magistrą per 9 mėnesius, galėtų patarnaut arba baigęs magistrą ir neįstojęs į doktorantūrą per 9 mėnesius, eitų patarnaut“, – patikino jis.
Išimtis ir studentams
Išvadų rengėjai, studentų prašymu, siūlo, kad nebūtų pertraukiamas studijų procesas ir studentai galėtų nesijaudinti dėl šaukimų.
„Tie, kurie studijuoja arba tarp studijų pakopų dar 9 mėnesiai, kad jie spėtų įstoti į aukštesnę studijų pakopą, jie yra nešaukiami į privalomą tarnybą, tačiau gali pasirinkti variantus“, – pabrėžia A. Žukauskas.
Studentai galėtų pasirinkti Jaunesniųjų karininkų kursus arba Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą. Nepasirinkusiam nė vieno iš šių variantų studentui, pabaigusiam aukštąją mokyklą, reikėtų atlikti privalomą karo tarnybą.
„Jeigu būtų priimtos šios nuostatos, mes papildytume mokslo ir studijų įstatymą, kad galėtų būti ir paties studento noru akademinės atostogos imamos“, – patikina vienas iš išvadų rengėjų A. Žukauskas.
Dabar, pasak jo, mokslo ir studijų įstatyme leidžiama akademines atostogas pasiimti dėl asmeninių priežasčių. Tačiau šalies gynyba, jo vertinimu, nėra vien asmeninė priežastis.
Karo mokymai pagal siūlymą galėtų būti atliekami pačiose aukštosiose mokyklose, kuriose jaunuoliai mokosi.
Krašto apsaugos ministerija įžvelgia siūlymo spragas
Žilvinas Tomkus komiteto pasėdžio metu pabrėžė, kad Krašto apsaugos ministerija siūlymo nepalaiko. Jo manymu, pakeitimų tikslas turėjo būti sumažinti išimčių skaičių, o jų kaip tik padaugėjo.
„Išeities taškas visą laiką buvo valstybės gynyba ir konstitucinė pareiga, kurią turi kiekvienas Lietuvos pilietis, nepriklausomai nuo talentų ir gebėjimų. <...>
Visi matome įvykius Ukrainoje, kur situacija yra tokia, kad jeigu visuomenė nebus pasirengusi ir nebus susitelkusi atgrasinti priešininko, tada klausimai dėl sporto, dėl meno, pasakysiu ciniškai, tampa antraeiliai“, – Krašto apsaugos ministerijos poziciją pateikė Ž. Tomkus.
Jo teigimu, jeigu valstybė ir Seimo nariai pritartų judėti link visuotinio šaukimo, reikėtų siekti, kad kuo daugiau jaunuolių galėtų įgyti karinį parengtumą ir tą galėtų padaryti kuo anksčiau. Tačiau siūlymui pritarta komitete, todėl be didelių pataisymų jis kelsis svarstymams į plenarinių posėdžių salę.
