Muziejaus vadovas Mindaugas Kavaliauskas sako, kad būtent šis modelis pasirinktas siekiant išlaikyti A. Gustaičio sukurtų lėktuvų seką – pirmojo, 1925 metais pagaminto orlaivio ANBO I originalas jau eksponuojamas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
„Simbolinė priežastis siekiant atkurti ANBO istoriją reikia, matyt, pradėti nuo tų, kurie yra sekoje. Tai daugeliui metų į priekį darbas muziejui – atkūrus antrą turėti trečią ir taip toliau“, – BNS sakė M. Kavaliauskas.
Vyriausybei ruošiantis minėti pirmojo lietuviško lėktuvo skrydžio šimtmetį iki 2025 metų pabaigos planuojama sukurti kuo artimesnę originalui ANBO II kopiją.
„Norint padaryti, kad struktūriškai jis būtų toks pat, reikia jį daryti kaip autentišką ir muziejuje atsiradus lėktuvui gali reikėti jį kompoziciškai, pavyzdžiui, pakabinti. O norint pakabinti lėktuvą, kuris turi parasolinį sparną, jį reikia daryti kuo artimiau jo jėginei struktūrai, kaip jis pagal inžinieriaus sumanymą ir skaičiavimus padarytas. Tas lėktuvas turės būti maksimaliai artimas“, – kalbėjo M. Kavaliauskas.
Tarpukaryje gamintas ANBO II į orą pirmą kartą pakilo 1927 metų lapkritį, jis naudotas Lietuvos kariuomenėje ir Lietuvos aeroklube, 1934 metų rugpjūtį jis sudužo ore dėl piloto klaidos.
Prieš kelerius metus aviacijos entuziastai buvo atkūrę istorinį ANBO II, tačiau jis 2021-ųjų rugpjūtį sudužo Latvijoje – tuomet žuvo vienas jo atkūrimo iniciatorių ir savininkas Arvydas Šabrinskas.
Pirmojo A. Gustaičio sukurto lėktuvo 100-ąsias skrydžio metines ruošiamasi minėti 2025-aisiais. Vyriausybei siūloma šiuos metus ketina paskelbti ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.
M. Kavaliauskas sako, kad tarpukario Lietuvos lėktuvų konstruktoriai šalyje įtvirtino vakarietišką darbo kultūrą ir to meto auštąsias technologijas, o A. Gustaičio palikimą sunaikinę sovietai iš kolektyvinės atminties norėjo ištrinti faktą, kad lietuviai tai gebėjo pasiekti.
„Pirmasis skrydis ANBO lėktuvu buvo tiek paties A. Gustaičio, tiek karo aviacijos dirbtuvių patvirtinimas, kad galime sukurti ir pasigaminti (...) patikimus orlaivius, kurie galėtų tarnauti valstybei“, – BNS sakė Lietuvos aviacijos muziejaus vadovas.
„Su ANBO atėjo į Lietuvą ne tik patikima ir, mūsų pačių inžinierių mintimis, geriausia Europos patirtimi remiantis sukurta produkcija, taipogi europietiška, vakarietiška disciplina, požiūris į darbą. Tai yra toks pasiekimas, kurį, matyt, sovietmetis siekė iš mūsų kolektyvinės atminties ir iš mūsų vyresnių kartų ištrinti, o jaunesniems neperduoti, kad Lietuva buvo pajėgi kurti to meto high-tech (aukštąsias technologijas – BNS)“, – pasakojo M. Kavaliauskas.
Mokomasis lėktuvas „ANBO I“ išbandytas 1925-ųjų rugpjūčio 14 dieną, tai yra vienintelis iki šių laikų išlikęs lietuviškos konstrukcijos orlaivis.
Aviacijos inžinierius, lakūnas, brigados generolas A. Gustaitis tarpukariu sukūrė iš viso devynių tipų ANBO lėktuvus, kurie buvo plačiai naudojami karo aviacijoje lakūnams mokyti ir žvalgybinėms užduotims atlikti.
Minint pirmojo lėktuvo skrydžio šimtąsias metines taip pat ketinama restauruoti 80 A. Gustaičio lėktuvų brėžinių, sukurti jų erdvinius 3D modelius, taip pat ateityje atkurti ANBO-IV.
