„Man gera gyventi visur, nes gal Dievas mus taip myli, kad neduoda nė gabaliuko žemės – mums duoda visą žemę. Dėl to man visur jauku, bet Lietuva yra mano gimtinė, ir man čia gerai. Aišku, norisi daugiau supratimo iš visuomenės. Deja, visuomenė jau suformavusi savo nuomonę apie romus. Kol esu jaunas ir turiu gerą komandą, mano užduotis yra pakeisti šį stereotipą, kad galėtume normaliai juos integruoti.
Romų gyvenimo būdą ir žmonių mentalitetą pakeisti įmanoma, todėl aš ir manau, kad mano tauta pasikeis. Aš ir dabar noriu klajoti – mes visi esame keliautojai. Klajoti labai paprasta, tačiau iš pradžių reikia uždirbti, o po to klajoti su prabanga. Romams dabar reikia darbo – šviesos tunelyje, kad jie pamatytų, kad jais rūpinamasi“, – pasakojo I. Kvikas.
Kavinė centre
Romų bendruomenės pirmininkas džiaugėsi, kad pastaruosius metus suaktyvėjo bendradarbiavimas su Vilniaus savivaldybe – daromi romų integracijos planai, pagal kuriuos jau dešimtis šeimų išsikėlė gyventi į socialinį būstą, taip pat planuojama sukurti verslo terpę romams.
„Šiemet žengtas labai didelis žingsnis – pradėtas taboro gyvenvietės iškeldinimas su būsto romams kompensavimo programa, bet jie dar turi turėti darbą. Turime duoti žmonėms meškerę, o jie turi sugaudyti žuvį. Aišku, susidursime su daug problemų. Pirmiausia yra žmonių išsilavinimas, tada – darbas“, – kalbėjo I. Kvikas.
Vyras džiaugėsi, kad kartu su savivaldybe jau sugalvotas modelis, kaip romams susirasti darbą:
„Kaip surasti darbą, kada yra štampas pase – čigonas/romas. Tada žmonės nežino, ką daryti, jie negali legalizuoti savo verslo, turi slėpti pajamas ir t.t. Idėja tokia – mes galime padaryti verslo inkubatorius ir paimti iš žmonių tai, ką jie moka ir ką jie gali daryti patys. Puikus pavyzdys – kavinė „Mano guru“, kada ten dirbo narkomanai, alkoholikai. Todėl mes kalbame su savivaldybe, kad gautume patalpas, kur galėtume įkurti darbo vietą – kavinę, o šį projektą pastiprinti iš lėšų, kurias mums skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, - sakė I. Kvikas.
Romų bendruomenės patarėjas Mykolas Maldeikis spaudos konferencijoje Seime nurodė, kad Vilniaus savivaldybė kaip tik šiomis dienomis ir tvirtina strategiją romų integracijai, o kartu su ja turės patvirtinti ir patalpas būsimai kavinei.
„Kai savivaldybė patvirtints strategiją, tada jau ieškosime patalpų – jos dar nenumatytos. Mes žinome, kokių patalpų maždaug reikia, galime tikėtis jų miesto centre. Per ketverius metus taip įdarbintume apie 50 žmonių. Tai nėra įdarbinimas, kad tu duodi darbą ir jie tik dirba. Esminis dalykas – supažindinti su darbo rinka, kad jie pradėtų kaupti darbinę patirtį ir taip galėtų surasti kitą darbą. Tai nebūtų darbo stovykla, kur romai gyventų ir dirbtų, nes esmė – integruoti į darbo rinką“, – sakė M. Maldeikis.
I. Kvikas pridūrė, kad kavinė nereiškia tik bistro ar greito maisto restorano. Pasak jo, ten būtų organizuojama daugiau veiklų:
„Tai turėtų būti renginių ciklas: romai ten galėtų ir gaminti maistą, ir groti, dainuoti. Tie, kurie iš prigimties yra vadybininkai, galėtų dirbti tokį darbą, kiti galėtų dirbti vairuotojais. Mes turime pasinaudoti tuo, ką žmonės turi iš prigimties, ir pritaikyti jiems planą, kad jie galėtų ateiti ir dirbti“, – kalbėjo romų atstovas.
Romų tinginystė – mitas
I. Kvikas sakė nežinantis, iš kur atkeliavo mitas, kad romai yra tinginiai ir dirbti nenori, tačiau, jo teigimu, tai tikrai nėra tiesa.
„Nueikite į romų taborą – ten jums visi pasakys, kad nori dirbti. Juk dabar žmonės ten gyvena tragiškai – jie negali nusiprausti, neturi vandens, elektros, tai kaip jie gali nenorėti dirbti? Būtų nenormalu. Labai daug jaunimo prašo nors minimalaus atlyginimo ir sako, kad jiems užteks“, – kalbėjo jis.
M. Maldeikis nurodė, kad visi romų vaikai priregistruoti mokyklose, tačiau dėl kultūrinių dalyku jiems į mokyklas eiti sunku, o ir pačios mokyklos dažnai nenori priimti čigonų.
„Esminė problema – taboras. Visi žinome, kokios ten problemos, todėl reikia stengtis žmonės iš ten išimti“, – kalbėjo jis.
Taboro išgyvendinimas
I. Kvikas nurodė, kad jam yra ir skaudu, kad taboro nebeliks – juk ten atvyko gyventi jo seneliai – tačiau kartu ir sakė, kad taboro gyventojus būtina integruoti į normalų Lietuvos gyvenimą, nes pačiame tabore, anot jo, gyvena ne tik romai, bet ir nusikalstamo pasaulio atstovai.
„Tabore nebeturiu giminių, bet aš nuo jo nebėgu. Ten gyvena mūsų žmonės, į taborą kažkada atvažiavo mano seneliai ir nieko tokio blogo tame žodyje „taboras“ nėra. Taip, situacija ten yra bloga, bet ten yra daug gerų žmonių, kurie nori gyventi sąžiningai ir normaliai, tik jie neturi galimybių, neturi nė elektros – nieko. Jie yra duobėje, prisiėmę kreditų, bet jie turi kažkaip pasirūpinti savo vaikais. Tad mes turime duoti žmonėms galimybę iš to išlįsti“, – kalba romų bendruomenės pirmininkas.
Kol kas tos šeimos, kurios jau išsikėlė iš taboro ir gyvena savivaldybės parūpintuose būstuos, I. Kviko teigimu, laikosi iš socialinių pašalpų, tačiau bendruomenė su savivaldybe turi planą, kaip romus įtraukti į darbo rinką.
„Tos šeimos, kurios jau persikėlė į socialinius būstus, šiuo metu gyvena iš socialinių pašalpų. Čia yra labai mažai – jie turi ir mokėti už komunalines paslaugas. Tad mūsų planas paprastas, bet sudėtingas įgyvendinti. Mes apgalvojome visą ciklą: kaip žmogus turi išsimokėti savo skolas, apmokėti savo gyvenamąjį būstą, kiek turi uždirbti. Mūsų bendruomenė turi būti stebėtojai, kurie padės romams spręsti“, – sakė jis.
Romams pavyko
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Larisa Dmitrijeva sakė, kad romų bendruomenės pokyčiai tikrai vykstą į gerąją pusę.
„Labai džiaugiuosi, kad romai suprato, kaip svarbu rodyti iniciatyvas ir tam reikia dėti nuoseklius ženklus. Jiems tai pavyko: per kelis metus atsirado jauni, iniciatyvūs romai. Buvo įkurta Lietuvos romų bendruomenė, vienijanti 300 asmenų. Iš viso Lietuvoje gyvena 3000 romų. Ištvanas labai aktyviai veikia ir Vilniaus savivaldybėje, ir apskritai Lietuvoje, tad tikimės, kad jam su laiku pavyks bolotiruotis ir į politikus“, – kalbėjo ji.
Romų integracijos programos įgyvendinimui iš savivaldybės, valstybės biudžetų ir kitų šaltinių anksčiau buvo numatyta 0,7 mln. eurų.
Iki 2019-ųjų numatomame įgyvendinti plane aplink taborą su policija ketinama įrengti papildomas keturias stebėjimo kameras, vykdyti reidus tikrinant narkomanus vežančius taksi, griauti neteisėtus statinius ir užkirsti kelią naujoms nelegalioms statyboms. Bus siekiama užtikrinti, kad tabore gyvenantys vaikai lankytų mokyklas, jie bus pavežami iki įstaigų. Taboro vaikams planuojama organizuoti narkotikų vartojimo prevencijos programas, organizuoti vaikų vasaros poilsio stovyklas.
Kas tris mėnesius rinksis savivaldybės, policijos, Vyriausybės ir kitų institucijų atstovų darbo grupė, kuri vertins programos įgyvendinimą, spręs, ar ką nors reikia keisti.
Šiuo metu Vilniaus romų tabore gyvena iki 400 asmenų, apie 100 jų – vaikai. Pernai policijai suintensyvinus reidus tabore, vien rugpjūčio-spalio mėnesiais sulaikyta per 1,7 tūkst. narkotikų vartotojų ir per 100 prekeivių.
Kovo 8-toji yra Tarptautinė romų diena.
