VL žurnalistas Valdas Kvedaras
Į europarlamentaro Rolando Pakso vaikų Mindaugo Pakso bei Ingos Stumbrienės kišenes neseniai įkrito nekilnojamojo turto. Vilniaus miesto savivaldybės administracija jiems Antakalnyje atrėžė kelis arus valstybei priklausančios žemės, prigludusios prie jau valdomos žemės valdos. Nors matininko dokumentuose teigiama, kad tai – kitos paskirties žemė, iš tikrųjų tai yra keliolikos ar kelių dešimčių metų amžiaus želdiniais apaugusi teritorija, kurioje pavėsį iki šiol galėjo rasti dažnas Šilo gatvės gyventojas.
Antakalnyje, Šilo gatvės pabaigos kairėje pusėje esantis Paksų namas užbaigia individualių namų grandinę. Už jo aukštėliau stūkso devyni triaukščiai daugiabučiai, kuriuose sovietiniais metais buvo įkurdinta tuometė sostinės nomenklatūra. Paksų valdą nuo daugiabučių iki šiol skiria mūriniai garažai bei katilinė. Nuo pastarosios link gatvės – kelių arų želdiniais apaugęs sklypas, kuris dabar lygiomis dalimis priklauso europarlamentaro vaikams.
Būstas – už Rusijos pinigus?
1990-ųjų viduryje Lietuvos prokuratūrą pasiekė teisinės pagalbos prašymas iš kolegų Rusijoje. Buvo prašoma išsiaiškinti, kur dingo pinigai, skirti statyboms. 1996 m. sausį Chanty Mansijske esantis valstybinės sanitarinės-epideminės priežiūros centras atliko du bankinius pavedimus į asmeninę R.Pakso sąskaitą Austrijoje. Sausio 18 dienos pavedime – 100 tūkst. JAV dolerių suma, diena vėliau – dar 110 tūkst. JAV dolerių. Tuo laiku tai prilygo maždaug 840 tūkst. litų. Abiejuose pavedimuose nurodoma, kad pinigai pervesti už sutartis su Vilniuje registruota bendrove „Restako“, kurios faktinis vadovas bei vienas savininkų ir buvo R.Paksas.
Dar daugiau – valstybinė telekomunikacijų kompanija „Chantymansijskokrtelekom“ 1996 metais atliko kelis įspūdingus pavedimus į „Restako“ sąskaitą tuometiniame banke „Hermis“ – iš viso per 800 milijonų rublių. Bene įspūdingiausia suma buvo pervesta 1996 m. liepos viduryje – iškart net per 570 milijonų rublių. To meto valiutos kursu iš rusiškojo telekomo gauti pervedimai sudarė daugiau nei milijoną litų.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas. Tuometiniam generaliniam prokurorui Kaziui Pėdnyčiai išsiaiškinus, kad ikiteisminio tyrimo byla marinama miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro Virginijaus Sabučio stalčiuje, pareigūnas buvo atleistas iš darbo. Tiesa, tyrimo metu kelis kartus buvo apklaustas R.Paksas. Tuomet į politikos vandenis bandantis irtis statybininkas aiškino, kad dalis pinigų, kuriuos uždirbo jo bendrovė Rusijoje, buvo skirti jo paties operacijai Austrijoje, kita dalis į Lietuvą atkeliavo bijantis krizės Rusijoje bei rublio nuvertėjimo. Šiaip ar taip, Rusija mūsų prokurorų atsakymo nesulaukė, o R.Paksas išliko švarus.
Sutapimas: 1996 m. balandį bendraturčiai Eugenijus Janutėnas ir Loreta Lučinskienė Šilo gatvėje jiems priklausančią namų valdą pardavė Rolandui ir Laimai Paksams. Dokumentuose teigiama, kad viso žemės sklypo plotas – 0,119 ha. Kiek daugiau nei 10 arų žemė, įkainota 39 tūkstančiais litų, dviejų aukštų namas, garažas, ūkinis pastatas ir kiemo įrenginiai – 148 tūkstančiais litų, arba to meto kainomis iš viso maždaug 46 tūkstančiais dolerių.
Netrukus R.Paksas su žmona tapo beturčiais – namų valdą lygiomis dalimis padovanojo vaikams Ingai bei Mindaugui.
Grąžino vieną arą
Vos R.Paksas nusipirko privatų namą, šalia jo valdos po mėnesio atsirado naujas kaimynas. Iš vienos pusės R.Pakso tvora, iš kitos pusės garažu, iš trečios katiline įrėminto 1,4 arų žemės lopinėlio savininku tapo Petras Šimanskas. Kokiu pagrindu? „Greičiausia remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu“, – „Valstiečių laikraščio“ paklausti spėliojo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyriaus specialistai, pridūrę, jog faktą visgi reikėtų tikrinti ieškant archyvinės bylos.
Iš tikrųjų šis rėželis iki 1940-ųjų nacionalizavimo buvo tik dalis čia gyvenusio Felikso Kiverto žemės nuosavybė. Kaip jis galėjo atitekti P.Šimanskui? „Gal jis – buvusio savininko palikuonis?“ – versiją kėlė Vilniaus skyriaus žemėtvarkininkai.
P.Šimanskas iš tikrųjų yra Paksų kaimynas ne tik pagal žemės valdas. Jis iki šiol gyvena toje pat Šilo gatvėje, gretimame triaukštyje. 1991– 2003 metais jis vadovavo Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungai – prekybos, gamybos, vartotojų, paslaugų ir kitų kooperatyvų organizacijai, vienai didžiausių Lietuvos nevalstybinių organizacijų. O sovietiniais metais jis buvo ilgalaikis šios sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas.
Pasinaudojo įstatymu
2013-ųjų rugpjūtį jokio nekilnojamojo turto Šilo gatvėje neturintys Laima ir Rolandas Paksai staiga sukerta rankomis su P.Šimansku – už 40 tūkstančių litų nuperka jo turėtą 1,4 aro žemės sklypelį. Po keturių mėnesių jis lygiomis dalimis padovanojamas vaikams. Kam reikalingas toks išsikišęs, apendicitą primenantis nedidelis prielipas, juolab kainavęs tokius pinigus? „Valstiečių laikraštį“ konsultavę žemėtvarkininkai spėjo, kad greičiausia planuota pasinaudoti įstatymu, leidžiančiu pirkti arba nuomotis į privačią valdą įsiterpusią valstybinę žemę.
Žemėtvarkininkai greičiausia teisūs. Dar negavę iš tėvų dovanos, Inga ir Mindaugas 2013 metų rugpjūtį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydami parduoti apie 220 kvadratinių metrų (t. y. per du arus) į jų teritoriją įsiterpusios valstybinės žemės. Tačiau savivaldybė tegali rengti žemės sklypo planą jį didindama, prieš tai gavusi NŽT pritarimą. Tad savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė kreipėsi į NŽT.
„Prašome informuoti, ar yra galimybė rytinėje žemės sklypo pusėje suformuotą valstybinės žemės sklypą grąžinti piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko Felikso Kiverto turėtą žemę“, – atsakyme savivaldybės administracijai tąkart rašė tuometinė NŽT Vilniaus skyriaus vedėja Jūratė Riaubiškienė.
Šiandien NŽT Vilniaus skyriaus turimuose dokumentuose tėra du lapai, iš kurių galima spęsti, kad F.Kiverto palikuonių buvo ieškoma Vidaus reikalų ministerijos asmens duomenų bazėje. Dviejuose lapuose nurodoma, kad palikuonis yra JAV gyvenanti moteris. Tačiau ar ji yra Lietuvos, ar JAV pilietė, ar ji pretendavo atgauti F.Kiverto turėtos valdos dalį natūra, ar buvo pareiškusi kokius nors kitus pageidavimus, iš dokumentų taip ir neaišku. Nors į tai NŽT turėjo atsakyti savivaldybės pareigūnai. Dokumentuose taip pat nepaminėta, kad P.Šimanskas, kuriam prieš maždaug dvidešimt metų buvo atrėžtas 1,4 aro rėželis, būtų F.Kiverto teisėtas palikuonis. Savivaldybės klerkams greičiausia buvo svarbesnė kita įstatymo nuostata – kadangi R.Pakso vaikai pretenduoja į mažesnį nei 6 arų sklypą, pageidavimą galima tenkinti.
Vežimas priešais arklį
2013 metų rugpjūtį iš P.Šimansko pirktą 1,4 aro sklypą Paksai tik tų pačių metų gruodį dovanojo vaikams. Tačiau jau lapkričio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut pasirašė įsakymą „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypų Šilo g. 48 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“.
Dokumente valdininkė teigė leidžianti „pradėti rengti apie 1 270 kv. m ploto žemės sklypo Šilo g. 48 ir 140 kv. m ploto žemės sklypo Šilo g. 48 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą“. Plano tikslas – sujungti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, nekeičiant sklypų ribų ir ploto laisvoje valstybinėje žemėje, teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų.
Taigi Rolandas ir Laima Paksai dar nespėjo naujojo pirkinio padovanoti vaikams, o pastarųjų norus įsigyti per 2 arus valstybinės žemės, tuojau pat tenkinti puola savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja D.Narbut. Taigi faktai aiškiai byloja, kad vaikų namo valdos padidinimas valstybės sąskaita jau buvo anksčiau subrendęs R.Pakso mintyse – savivaldybės administracijoje durys buvo atlapos. Praėjusiųjų metų paskutinėmis dienomis M.Paksas už perpus su seserimi nusipirktą 2,08 aro žemės sklypą sumokėjo per 10,2 tūkst. eurų, I.Stumbrienė – tiek pat.
„Šiuo konkrečiu atveju, parduoti ar ne valstybinę žemę, yra savivaldybės prerogatyva. Tai, kad teritorija užsodinta medžiais ir krūmais dar nėra kliūtis neparduoti. Sakykime, gal savivaldybė nenori tos teritorijos prižiūrėti, gal neketina tenai rengti poilsio zonos“, – situaciją dėl Paksų giminės naujojo pirkinio pakomentavo NŽT Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vedėjas Marius Buja.
