„Dėl išlaikymo modelio diskutuoti tikrai galima: pasirinktas dabar toks modelis, jis yra veikiantis, galbūt kažkas gali pasiūlyti dar geresnį modelį. Visada galima diskutuoti, ieškoti pačio geriausio sprendimo, tai čia esame atviri diskusijoms“, - LRT radijui antradienį sakė R.Masiulis.
Modelis, kai iš SGD terminalo dujas privalomai turi įsigyti reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai, numatytas SGD terminalo įstatyme. Ministras pripažino, kad dėl to padidėja šildymo kaina, tačiau bendras dujų portfelis atpigo.
„Tam tikra prasme turi (įtakos didesnei kainai - BNS) - dėl to, kad terminalo dujos, palyginti su „Gazprom“ dujomis, yra šiek tiek brangesnės. (...) Labai nežymiai didina kainą, bet svarbiausia, kad terminalas visą dujų portfelį atpigino apie 20 proc. taip kad dabar vienos dujos yra brangesnės už kitas, bet bendroje apimtyje dujų kaina sumažėjo“, - aiškino R.Masiulis.
Šilumininkai kovo pabaigoje pareiškė, kad terminalą turėtų išlaikyti ne tik šilumos vartotojai. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigė, kad iš esmės jį išlaiko tik centralizuotai besišildantys gyventojai.
Už terminalo dujas netiesiogiai moka ir elektros vartotojai, nes į elektros kainą įskaičiuotas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifas ir taip remiama elektros gamyba kogeneracinėse elektrinėse bei Lietuvos elektrinėje.
SGD terminalas taip pat išlaikomas per saugumo dedamąją, kuri nuo sausio siekia 22,3 euro už 1 tūkst. kubų.
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas pernai lapkritį teigė, kad šilumininkams dujos 2014-2015 metų šildymo sezoną bus pigesnės apie 5 proc. nei 2013-2014 metų sezoną, įskaičiavus ir SGG dujų kainą, ir terminalo dedamąją, ir papildomą nuolaidą už „Gazprom“ dujas.
Pasak D.Misiūno, šilumos gamintojai 2015 metais vidutiniškai 65 proc. naudojamų dujų pirks iš SGD terminalo, o 35 proc. - iš kitų šaltinių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.