Pirmadienį ryte savo feisbuko paskyroje G. Nausėda paskelbė:
„Ačiū Jums, visos Lietuvos žmonės, už parodytą pasitikėjimą ir tūkstančiais plūstančius sveikinimus! Drauge mes jėga – tai esame įrodę sau ir pasauliui ne kartą!"
G. Nausėda pro žmonių minią, skambant pergalingai muzikai, ėjo link scenos, kurioje pasakė savo pergalės kalbą. Daukanto aikštėje išrinktasis prezidentas G. Nausėda, stovėdamas ant scenos kartu su žmona Diana, kreipėsi į tautą.
„Žmonės užduoda klausimą, o kas bus dabar? Ar bus kitaip nei buvo anksčiau? Ar bus geriau? Galiu pasakyti, kad bus kitaip. Bet šiandien stipriausias jausmas, kuris yra mano krūtinėje, didžiulė padėka Lietuvos žmonėms, kurie išreiškė šitokio gylio pasitikėjimą“, – miniai tarė išrinktasis prezidentas.
Išrinktasis prezidentas prisiminė senyvo amžiaus moterį, kurią sutiko susitikime Pabaiske. Ją paskutinį kartą matė savo kandidatūros paskelbimo dieną. Tačiau, pasak G. Nausėdos, įsitikinęs, kad ta moteris už jį meldėsi.
„Jos malda lydėjo, kai atrodė, kad sunku, pavargome, išsisėmėme. Prisiminęs jos malda aš vėl įgaudavau jėgų“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda dėkojo pirmojo turo konkurentams, kuriuos pažino iš žmogiškosios pusės. Išrinktasis prezidentas dėkojo ir I. Šimonytei.
Nausėdos susitikimą su Grybauskaite žiūrėkite:
„Nuostabi konkurentė, konkurentė apie kurią galima tik svajoti. Kuri turi nuoširdų žmonių palaikymą. Tai yra šviesus, išmintingas, kryptingas, labai racionalus žmogus, kuris vaidins labai svarbų vaidmenį Lietuvos politikoje artimiausią dešimtmetį“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė, jog stengsis vienyti Lietuvos žmones, mažinti pagiežą šalyje ir vykdys rinkiminį pažadą kurti gerovės valstybės.
„Jūs neleisite pamiršti“, – šypsojosi išrinktasis prezidentas.
G. Nausėda sakė, kad atvers Daukanto rūmus visuomenininkams, kultūros veikėjams. Išrinktasis prezidentas dėkojo žmonai Dianai, dukroms , savo tėvui ir apgailestavo, kad jo pergale negalės pasidžiaugti į Anapilį išėjusi jo mama.
Po kalbos Daukanto aikštėje, G. Nausėda su komanda grįžo į Gedimino pr. esantį štabą. Skambėjo griausminga roko muzika, o G. Nausėda kartu su žmona Diana, laikydami šampano taures, džiaugėsi pergale prezidento rinkimuose.
„Gal ir ne tas gėrimas, kurį aš labiausiai mėgstu, bet turbūt galima sau kartais leisti taurę. Juolab žinant, kad šita taurė bus labai trumpa. Po šampano purslų ateina darbas, ateina suvokimas, kad pergalės džiaugsmas lieka už nugaros, o dabar yra atsakomybė“, – skambant Andriaus Mamontovo dainai „Geltona. Žalia. Raudona“ žurnalistams tarė išrinktasis prezidentas.
Jis teigė, kad nenori prisidėti prie būrio to politikų, į kuriuos buvo dėtos didelės viltys, tačiau jie neišpildė duotų pažadų.
Kiek anksčiau savo štabe G. Nausėda žurnalistams tvirtino, kad tai buvo aukšto lygio rinkimai.
„Dėkoju visiems, kurie balsavo už mane, kurie balsavo už Ingridą. Jie parodė, kad jie yra šitos valstybės šeimininkai. Lietuvos politika bus kitokia. Nenoriu pasakyti, kad ji bus geresnė ar daug geresnė. Ji bus kitokia“, – kalbėjo G. Nausėda.
Išrinktasis prezidentas tikisi, kad su visomis valstybės institucijomis ras bendrus sąlyčio taškus, kad Lietuvoje kiekvienas žmogus jaustųsi gerai ir oriai.
„Noriu, kad gerai sugyventų ir senas, ir jaunas. Ir daugiau pajamų turintis, ir mažiau. Ir gyvenantis Lietuvos pakraštyje, ir sostinėje. <...> Šitoje mažoje šalyje, kaip gintaro lašelyje, oriai ir gerai gali gyventi visi žmonės“, – sakė kandidatas.
G. Nausėda tvirtino, kad jis bus kitoks prezidentas nei D. Grybauskaitė, nes jis yra kitokia asmenybė nei dabartinė šalies vadovė. Išrinktasis prezidentas tikisi likti gyventi dabartiniame savo name, tačiau jei to neleis saugumo darbuotojai, kelsis į Turniškes.
G. Nausėda sako turintis rimtų abejonių dėl kelių ministrų darbo: socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio ir žemės ūkio ministro Giedriaus Siurplio.
„Nenorėčiau kalbėti apie pono Skvernelio perspektyvą, nes jis pats mįslingai apie tai kalba“, – sakė išrinktasis prezidentas.
G. Nausėda planuoja susitikti su visomis partijomis ir tik po šių susitikimų planuoja konkrečiau brėžti būsimosios vyriausybės viziją. Jis teigė, kad I. Šimonytę premjerės poste matytų, jei ji taptų partijos vadove ir valdančiąją koaliciją formuotų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Kandidatas teigė, kad norėtų, jog rinkimus laimėję jaustųsi visi Lietuvos žmonės, kuriems jis dėkingas už paramą.
„Šita parama neleidžia abejoti, kad mus palaiko didelė dalis Lietuvos ir tai turbūt buvo rezultatas kaip nuoširdžiai ir kaip negailėdami savęs mes kantriai aiškinome, kas yra gerovės valstybė, kas yra kitokia politinė kultūra, kas yra taikus ir savitarpio pagarba pagrįstas bendradarbiavimas tarp politinių partijų“, – sakė G. Nausėda.
Pasak G. Nausėdos, blogiausia, kas gali nutikti, kad jis nuvils žmonių pasitikėjimą.
„Darysiu viską, mano komanda darys viską, atiduos visas jėgas Lietuvai, kad taip neatsitiktų“ – žadėjo G. Nausėda.
G. Nausėda mano, kad žmonės pasirinko jį, o ne I. Šimonytę todėl, kad jis ir jo komanda buvo nuoširdūs, o ne apsimetė tokiais esantys. Pasak išrinktojo prezidento, kad pagrindinė I. Šimonytės ir jos komandos klaida buvo, kad paskutiniu metu jie daugiau kalbėjo apie G. Nausėdos finansus, o ne rinkimų programas.
Išrinktasis prezidentas: stengsiuosi vienyti Lietuvos žmones (pilna kalba)
„Žmonės dabar žvelgia į televizijos ekranus ir turbūt užduoda sau klausimą. O kas bus dabar? O kaip gyvensime dabar? Ar bus taip, kaip buvo anksčiau? Ar bus kitaip – geriau, blogiau? Tai priklauso nuo to, kokius lūkesčius žmonės puoselėja. Aš galiu pasakyti, kad tikrai bus kitaip.
Bet šiandien stipriausias jausmas, kuris yra mano krūtinėje – tai didžiulė padėka Lietuvos žmonėms, kurie išreiškė šitokio gylio pasitikėjimą.
Aš prisimenu 2018 metų rugsėjo 17 dieną, kuomet Saulėtekio alėjoje mes pristatėme savo viziją, savo ketinimą dalyvauti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose kartu su artimiausiais bičiuliais, palaikytojais.
Tada aš prisiminiau tą kuklią, senyvo amžiaus moterį, kurią prieš tai visai neseniai buvau aplankęs Pabaiske. Kuri ilgus metus triūsė bažnyčios šventoriuje, skambino varpais, tiesiog dalijosi savo gerumu su bendruomenės gyventojais. Ir žinote, ji visą laiką lydėjo mane.
Aš manau, kad ji meldėsi už mane. Aš jos nuo to laiko daugiau nesutikau, bet aš jaučiau, kad ji už mane meldžiasi. Ir tai mums labai padėjo, tai mums padėjo tuo metu, kuomet mes pradėjome savo kelią per Lietuvą. Aplankėme daugybę nuostabių Lietuvos kampelių. Matėme daugybę labai įvairių, bet labai šiltų, emocionalių, kritiškų, žingeidžių žmonių.
Ir jos malda lydėjo turbūt ir tuo metu, kai atrodė, kad labai sunku, pavargome, gal kažkiek išsisėmėme. Ir prisiminus ją ir jos maldą, aš vėl įgydavau jėgų.
Dar vienas dalykas, kuris man labai padėjo šiame nelengvame kelyje – tai mano nuostabi komanda. Miela komanda, kiek jūsų čia dabar yra... Jūs visada kartu, jūs visada kartu.
Daugelis iš jūsų stojote šalia manęs drąsiai, ištikimai tuo metu, kai atrodė, kad nebus nieko iš šito. Kad bus pernelyg sunku, kad jėgos pernelyg nelygios. O galbūt kas nors pagalvojo, kad gal aš palūkėsiu, pasižiūrėsiu kaip čia viskas gausis, tada aš prisijungsiu vėlesniame etape.
Daugelis iš jūsų tai padarėte be jokių išlygų iš karto, čia ir dabar. Ir dėl to aš jums esu labai už tai dėkingas. Ir jums buvo sunku, ir man buvo sunku, bet mes stengiamės niekada to vienas kitam neparodyti. Mes savo sunkumus užgniauždavome kažkur kamputyje ir toliau eidavome į priekį.
Aš noriu padėkoti visiems konkurentams, kurie stojo į pirmąjį rinkimų turą, su kuriais susiklostė visiškai neblogi žmogiški santykiai. Kai kuriuos pažinau iš kitos – žmogiškosios pusės.
Pasakyčiau taip – politikai gal kartais atrodo šiek tiek baisoki, kuomet žiūri į juos per televizijos ekraną. Bet kai susipažįsti su jais, kaip su žmonėmis, matai, kad tai tie patys žmonės su savo jausmais, su savo ydomis, su savo privalumais. Ir tai buvo dar vienas nuostabus patyrimas šitoje kovoje.
Na ir žinoma, antrasis rinkimų turas, nuostabi konkurentė – konkurentė apie kurią galima tiktai svajoti, kuri turi tikrai nuoširdų štai ir čia susirinkusių žmonių palaikymą, nes tai yra tikrai šviesus, išmintingas, kryptingas ir tikrai labai racionalus žmogus, kuris be kita ko vaidins Lietuvos politikoje tikrai labai svarbų vaidmenį artimiausiais dešimtmečiais.
Aš labai tikiuosi, kad santykiai su gerbiama Ingrida susiklostys labai draugiški, geri ir mes tikrai galėsime kur kas daugiau padaryti Lietuvos labui.
Kokia nuotaika užplūsta? Žinote turbūt būtų nesąžininga, jeigu aš dabar jums sakyčiau, kad aš pradedu čia kažką dėliotis savo galvoje – būsimus darbus. Patikėkite, dabar toje galvoje yra daugybė dalykų, kuriuos net sunku vieną su kitu suklijuoti ir tiesiog gal mintys pernelyg padrikos. Bet aš tikrai nepamiršau to, ką aš kalbėjau visą laiką. Net tuo metu, kai kai kurios politinės jėgos stengėsi įrodyti, kad nieko nebus, nebus jokio susitarimo, nebus jokio noro sėsti prie bendro stalo. Aš vistiek tuo tikėjau, aš tuo tikiu ir aš tuo tikėsiu.
Aš stengsiuosi vienyti Lietuvos žmones, vienyti Lietuvos partijas. Aš stengsiuosi, kad Lietuvoje būtų mažiau pagiežos, mažiau beprasmiškos konkurencijos, kuri nelemia sprendimų. Ir dėl tos priežasties aš esu pasirengęs kentėti, jeigu reikės, bet vis tiek nuosekliai sieksiu šito tikslo.
Ir dar vienas dalykas, kurio mes negalime užmiršti – tai savo rinkiminių pažadų. Tiksliau jūs neleisite jų pamiršti. Manau, kad Lietuva tikrai nusipelno būti gerovės valstybe, kurioje gera visiems, kurioje nereikia aukštomis tvoromis, spygliuotomis tvoromis apsistatyti turtingiau gyvenantiems nuo skurdžiau gyvenančių. Kuriame nereikia pasiturintiems žmonėms sodinti į savo mašinas su apsaugininkais ir lydėti į mokyklas. Kuriose visi gyvena sutarime ir nesijaučia didžiulių socialinių skirtumų, regioninių skirtumų.
Aš noriu, kad šitie rūmai, tą jau esu kalbėjęs debatuose, atsivertų, priimtų žmones, parodytu svetingumą įvairioms visuomenės grupėms, kurios tikrai nusipelno būti išgirstos ir įvertintos. Tai kultūrininkai, švietimiečiai, regionų politikos lyderiai. Patikėkite – bus čia veiksmo šituose rūmuose ir aš stengsiuosi, kad tai būtu garantuota ir kad žmonės, kurie norės pareikšti savo mintis, tikrai čia galės jas pareikšti.
Ir, žinoma, norėčiau padėkoti savo artimiausiems bendražygiams. Diana... Mielos mano dukros, kurios kažkur pasimetėte, tikiuosi mes jus kažkaip susirasime. Savo mylimą tėvuką, aš jau paskambinau jam. Abu nuleidome sūrią vyrišką ašarą prisimindami, kad mamytė jau negalės pasidžiaugti. Ji paliko šį pasaulį 2014 metais, bet aš manau, kad ji kažkur aukštai danguje stebi...
Dar kartą dėkoju visiems čia susirinkusiems ir aš tikiuosi, kad mes matomės tikrai ne pirmą, ne antrą, ne paskutinį kartą. Tikiuosi, kad mes visi kartu kursime gražesnę, laimingesnę, labiau savimi pasitikinčia ir darnesnę Lietuvą“.
