Šiomis dienomis lietuvių kalba paskelbtoje ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ataskaitoje akcentuojama, kad pagrindinės žmogaus laisvės Lietuvos parlamento rinkimuose gerbiamos, tačiau daug ką reikia tobulinti.
Stebėtojams užkliuvo tai, dėl ko ir Lietuvoje buvo nemažai diskutuojama. Pavyzdžiui, politinių partijų finansavimas. Misijos ataskaitoje teigiama, kad apklaustų rinkimų dalyvių netenkina, jog nepakankamai reglamentuotos aukos natūra, jiems nepatinka prieš pastaruosius Seimo rinkimus įsigaliojęs draudimas priimti aukas iš juridinių asmenų, pastebima, kad liko būdų apeiti aukos dydžiui taikomus apribojimus. Todėl rekomenduojama didinti politinių kampanijų finansavimo skaidrumą.
Kritikuoja stebėtojai ir terminus apskųsti rinkimų komisijų sprendimus. Pastarieji esą per trumpi. Negerai ir tai, kad rinkimų rezultatų galiojimo apskundimas esąs „netiesioginis“. ESBO misija siūlo įstatymą taisyti taip, kad rinkėjai turėtų galimybę apskųsti galutinius rinkimų rezultatus tiesiogiai teismui, koreguoti terminus, kad skundo pateikėjas turėtų pakankamai laiko surinkti įrodymus, o teismas – juos ištirti ir priimti argumentuotus sprendimus. Rekomenduojama, kad galutinai įvertintų, ar rinkimai galioja, turėtų teismas, o ne Seimas, kaip buvo praėjusį rudenį.
Taip pat rekomenduojama sudaryti palankesnes sąlygas tautinėms mažumoms: nustatyti žemesnį rinkimų barjerą, o tose vietovėse, kur gyvena daug tautinių mažumų atstovų – pateikti informaciją apie balsavimo procedūras tautinių mažumų kalba.
Misija taip pat siūlo anksčiau skirti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, kad jie turėtų daugiau laiko susipažinti su būsimu darbu, peržiūrėti vienmandačių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių apygardoje.
Užkliuvo ESBO misijai ir draudimas, užkirtęs praėjusį rudenį kelią į Seimą nušalintajam Prezidentui Rolandui Paksui. „Visos gyvenimo trukmės draudimas kandidatuoti asmenims, pašalintiems iš posto apkaltos tvarka, turi būti atšauktas sutinkamai su Žmogaus teisių teismo sprendimo 7.5 punktu ir 1990 ESBO Kopenhagos konferencijos dokumento 24 punktu bei tarptautiniais standartais“, – rašoma ataskaitoje.
Dar vieno priekaišto susilaukėme dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 str. nuostatos, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. ESBO ataskaitoje teigiama, kad tai „prieštarauja besivystančiai Žmogaus teisių teismo jurisprudencijai dvigubos pilietybės klausimais“.
Tai buvo jau antroji ESBO misija nuo 1996 metų vertinusi rinkimus Lietuvoje. Visą ESBO ataskaitą galite rasti VRK svetainėje.
