Papildyta 23:54 val. Į priekį išsiveržė komitetai, tarp partijų pirmauja socialdemokratai, konservatoriai ir valstiečiai
Į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) nuolat plaukia balsavimo duomenys. Suskaičiavus balsus iš 1299 apylinkes (iš viso 1970) kol kas pirmauja visuomeniniai rinkimų komitetai su 18,12 proc. Tarp partijų pirmoje vietoje Lietuvos socialdemokratų partija su 17,46 proc., antroje vietoje Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 16,14 proc. trečioje vietoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 15,64 proc.
Aiškėja ir pirmieji tiesioginių merų rinkimų rezultatai. Suskaičiavus 1327 apylinkes kol kas daugiausiai laiminčių kandidatų turi socialdemokratai – 24, konservatoriai – 23, valstiečiai – 18.
2015 metų savivaldos rinkimuose dalyvavo 47,2 proc. rinkėjų, 2011 metais – 44 proc.
Savivaldybių tarybų rinkimuose varžosi per 13,6 tūkst. kandidatų, dėl merų postų – daugiau kaip 400 kandidatų. Šiuose rinkimuose dalyvauja net 87 visuomeniniai rinkimų komitetui. Palyginimui, praėjusiuose rinkimuose jų buvo 58.
Per rinkimus sekmadienį bus išrinkti 1502 tarybos nariai, įskaitant 60 būsimų merų. Savivaldybėse, kurios mero neišrinks per pirmąjį turą (nesurinks daugiau nei pusės rinkėjų balsų), kovo 17 d. vyks antrasis merų rinkimų turas.
Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus šiemet renkama 22 tarybos nariais mažiau nei per praėjusius rinkimus. Mažiau atstovų renka Kupiškio, Molėtų, Telšių, Skuodo rajonų, Panevėžio miesto ir Pagėgių savivaldybių gyventojai. Didžiausią tarybą turės Vilniaus miestas su 51 atstovu, mažiausią – Neringa ir Birštonas, po 15 tarybos narių. Vidutinio dydžio rajono tarybą sudaro 25 atstovai.
Papildyta 22.27 val. Landsbergis: opozicija ryškiai pirmauja
Konservatorių lyderis G. Landsbergis portalui tv3.lt teigė, kad tikėtina, jog rinkimų nakties pabaigoje geriausiai seksis konservatoriams, valstiečiams ir socialdemokratams.
„Vienas įdomus aspektas yra tai, kad jeigu mes pažiūrėtume valdančiųjų versus opozicijos balsus gautus, tai opozicija ryškiai pirmauja“, – žvelgė G. Landsbergis.
Tėvynės sąjungos lyderis mano, kad jo partija turėtų pasiekti gerą rezultatą tose savivaldybėse, kuriose iki šiol ir turėjo stiprias pozicijas.
Konservatoriai anksčiau buvo ypač populiarūs Panevėžyje ir Kaune, tačiau po praėjusių savivaldos rinkimų prarado pozicijas šiose savivaldybėse. G. Landsbergis kol kas nežino, ar konservatoriai susigrąžins įtaką šiuose miestuose.
„Sunku prognozuoti, pirmieji rezultatai rodo, kad Kaune išlaikėme panašias pozicijas, kokias turėjome anksčiau“, – sakė G. Landsbergis.
Papildyta 22.15 val. Karbauskis tiki pergalę rinkimuose
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis vasarą vykusio partijos sąskrydžio metu partiečiams sakė, kad tikslas savivaldos rinkimuose yra 25 mero postai. Portalui tv3.lt politikas teigė, kad dabar kol kas sunku pasakyti, ar vasarą išsikeltas tikslas bus įgyvendintas.
„Sunku pasakyti, matau, kad balsuoja truputį skirtingai. Pirmauja labai daug merų, kurie ir yra merai. Tai šiek tiek skiriasi nuo to kaip balsuoja dėl partijų. Mes gauname daugiau balsų kaip partija ir mažiau balsų už mūsų kandidatus į merus. Tas rezultatas bus matyti. Tikiuosi, kad laimėsime ir mandatų prasme, ir balsų prasme“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Valstiečių lyderis tvirtino, kad yra užtikrintas, jog į antrą turą pateks visi partijos kandidatai, kurie iki šiol ėjo mero pareigas. R. Karbauskis įsitikinęs ir, kad Klaipėdos mieste į antrą turą pateks jų kandidatas Arvydas Vaitkus.
„Bet kuris parankus“, – paklaustas, kuris kitas kandidatas būtų palankiausias A. Vaitkui atsakė R. Karbauskis.
Papildyta 22:13 val. G.Kirkilas: nuviltų, jeigu nelaimėtume nė vieno mero posto
Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Seimo narys Gediminas Kirkilas sako, kad jį nuviltų, jei partija nelaimėtų nė vieno mero posto.
„Jeigu nebūtų nė vieno mero, tai, aišku, nuviltų“, – sekmadienio vakarą BNS partijos būstinėje sakė G. Kirkilas.
„Mes debiutuojame rinkimuose, ką laimėsime tas bus mūsų, tiek, kiek bus ir gerai bus“, – tvirtino jis.
Jis tikisi, kad partijai pavyks laimėti nuo 50 iki 80 tarybų narių mandatų. G.Kirkilas teigia neturintis vieno atsakymo, kodėl miestuose rinkėjai mažiau aktyvesni, negu rajonuose.
„Sunku pasakyti, kodėl. Kai kuriomis partijomis nusivylę yra. Rajonuose gal yra daugiau valstiečių rinkėjų. Jie aktyvesni yra“, – BNS teigė G. Kirkilas.
„Klaipėdoje liberalai subyrėjo, jiems ištikimas rinkėjas, matyt, neatėjo. Vilniuje kita situacija. Čia gali būti netikėtumų. Lenkai gali gerai sudalyvauti. Jų rinkėjų ateina labai daug. Dvigubai daugiau nei lietuvių. Jų kandidatė eina trečia“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Parlamentarė Irena Šiaulienė BNS kalbėjo, kad kaimiškose vietovėse rinkimų aktyvumas didesnis, nes ten gyventojai stropesni.
„Visada kaimo žmonės stropesni. Tradiciškai. Kita vertus, matyt, žmonės patenkinti iš esmės, jeigu neina „prieš“ balsuoti, nemato reikalo. Nors šiuo metu kai kuriuose rajonuose ir miestuose yra iš ko rinktis, akivaizdu, kad lygiaverčiai pretendentai yra ir kiekvienas balsas svarbus“, – BNS sakė I. Šiaulienė.
Parlamentarė taip pat stebėjosi sumenkusiu rinkėjų aktyvumu miestuose net ir turint galvoje tai, kad tiek daug susikūrė visuomeninių komitetų.
Socialdemokratų darbo partija buvo įkurta skilus Socialdemokratų partijai. G. Kirkilas ir dar dalis kitų įtakingų socialdemokratų nesutiko su partijos naujojo vadovo Gintauto Palucko inicijuotu socdemų pasitraukimu iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“. Pasitraukusieji iš G. Palucko vadovaujamų sociademokratų gretų įkūrė naują partiją ir Seime liko valdančiojoje koalicijoje.
Iš viso partija yra iškėlusi 15 kandidatų tiesioginiuose merų rinkimuose, ir 26 kandidatų į tarybas sąrašus savivaldybėse. Iki šiol Socialdemokratų darbo partija turėjo du merus – Klaipėdos rajonui vadovavo Vaclovas Dačkauskas, o Širvintų rajone – į šią partiją atėjusi palikusi „darbiečius“ Živilė Pinskuvienė.
Papildyta 21:05 val. Socialdemokratai tikisi laimėti 11 merų postų
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas tikisi, kad savivaldos rinkimuose jo partija laimės 11 merų postų.
„Tikimės, jog 11 merų mes laimėsime, – iš pirmo ar iš antro turo, ir turėsime savo atstovus visose 60 savivaldybių“, – sekmadienį pasibaigus balsavimui žurnalistams sakė Vilniaus miesto vicemeras G. Paluckas.
Pasak jo, šiųmetinis rinkimų politinis klimatas labai skiriasi nuo 2015 metų rinkimų.
„Pasikeitė politinė aplinka, atsirado partijų, kurių praktiškai politinėje padangėje nebuvo, kaip ir „valstiečiai“, tarkime, ar komitetų aibė“, – pridūrė G. Paluckas.
Tai pirmieji nacionaliniai rinkimai, kuriuose LSDP vadovauja G. Paluckas. Jo vadovavimo metu nuo partijos atskilo dalis politikos senbuvių, nesutikusių trauktis iš valdančiosios koalicijos – jie įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.
LSDP savivaldybių tarybų rinkimuose 2015 metų kovą gavo daugiausiai mandatų, tačiau merų rinkimuose prastai pasirodė didžiuosiuose miestuose.
Policija: pažeidimų mažiau nei praėjusiuose rinkimuose
Policija sekmadienį pradėjo keturis tyrimus dėl galimų pažeidimų per savivaldos rinkimus, dar septyni pradėti prieš balsavimą sekmadienį. Iš viso per savivaldos rinkimus šiemet pradėta 11 ikiteisminių tyrimų. Palyginti su 2015 metais vykusiais rinkimais, ikiteisminių tyrimų yra beveik tris kartus mažiau – tuomet pradėti 35 ikiteisminiai tyrimai.
Sekmadienį dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tyrimai pradėti Raseinių, Švenčionių rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje. Policija taip pat tiria galimą šmeižtą per rinkimus – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, įtariama, meluota apie perkamus balsus Žemaičių Naumiestyje.
Penktadienį gauta informacijos, kad Raseinių rajone, Kalnųjų miestelyje, prie parduotuvės renkasi žmonės, jie automobiliu vežami išankstiniam balsavimui. Šiems žmonėms esą nurodyta, už ką balsuoti, žadėtas 10 eurų užmokestis.
Policijos departamentas pranešė, kad surinkus papildomai duomenų, sekmadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.
Dar vienas ikiteisminis tyrimas vyksta dėl Švenčionių rajone, Pabradėje, kaip įtariama, už pinigus atvežtų balsuoti rinkėjų.
Rinkimų stebėtoja pastebėjo, kad Pabradėje vyras atvežė kelis asmenis balsuoti ir po balsavimo vienam vyrui perdavė pinigus.
„Asmuo nesulaikytas, kai atvyko policija, jo jau nebuvo įvykio vietoje“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Trečiasis ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teisės pradėtas sekmadienio vakarą dėl įvykio Marijampolės apskrityje, Kalvarijoje.
Policija pranešė, kad vykstant automobiliu į rinkimų apylinkę, dviems gyventojoms pasiūlytas atlygis, jei jos balsuotų už tam tikrą partiją.
20 val. duomenimis, iš viso gauta 217 pranešimų apie galimus pažeidimus.
Daugiausia pranešimų gauta iš Vilniaus, Alytaus, Kauno ir Tauragės apskričių.
Policijos duomenimis, daugiausiai pranešimų sulaukta iš šių rajonų: Širvintų, Pagėgių, Lazdijų, Šilutės, Kaišiadorių, Švenčionių rajonų.
Daugiausiai pranešimų būta dėl neleistinos agitacijos, galimų papirkimų, įtartinų ar neblaivių asmenų, įtartinų automobilių ar pavėžėjimų.
Kai kurie gauti pranešimai vertinami, surinkus papildomų duomenų, bus sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.
Palyginti su 2015 metų rinkimais, šiemet pranešimų skaičius tai pat mažesnis. 2015 metais iš viso gauta 413 pranešimų apie galimus pažeidimus.
„Baltosios pirštinės“: rinkimų dieną daugiausiai pranešimų gaunama dėl balsadėžių
Visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ iš stebėtojų ir aktyvių piliečių iki 15 valandos sulaukė beveik 200 pranešimų apie galimus pažeidimus. Beveik 400 „Baltųjų pirštinių” stebėtojų lankė rinkimų apylinkes visoje Lietuvoje. Daugiausiai pranešimų buvo sulaukiama dėl galimų agitacijos pažeidimų, daugybė atvejų apie politinę reklamą socialiniuose tinkluose, o stebėtojai dažniausiai pranešdavo apie naudojamas neplombuotas arba neteisingai plombuotas balsadėžes.
Pasitaikė nemažai ir nepagrįstų pranešimų. Tokių sulaukta ir apie galimą balsų pirkimą, nors keli atvejai yra perduoti policijos pareigūnams. Dažniausiai pranešėjai nepateikė įrodymų ar pakankamai faktinių aplinkybių. Visus pagrįstus pranešimus nagrinėja teisininkai, kurie informaciją perduoda atsakingoms institucijoms.
2015 m. rinkimai – socialdemokratų sėkmė
Portalas tv3.lt primena, kad 2015 m. kovą vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose išsidalinti 1354 mandatai. Iš jų daugiausiai mandatų savivaldybių tarybose gavo Lietuvos socialdemokratų partija (359, iš jų – 16 merų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (253, iš jų – 11 merų) ir Lietuvos liberalų sąjūdis (217, iš jų – 9 merai).
2014 m. įteisinti visuomeniniai rinkimų komitetai 2015 m. rinkimuose iš viso gavo 118 mandatų savivaldybių tarybose. Daugiausiai – visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ (17, iš jų – vienas meras), visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“ (13, iš jų – vienas meras) ir visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ (8, iš jų – vienas meras).
