Pagal VRK pranešimą rinkimai buvo sėkmingi, tačiau rinkėjų skaičius su kiekvienais rinkimais mažėja, o tyčia sugadinamų biuletenių skaičius grėsmingai didėja.
Reikia sunerimti, tai pilietinės visuomenės erozijos reiškiniai: nusivylimas valstybe, jos demokratija - tai piliečio bejėgiškumo bei pykčio išraiška. Rinkėjai atvirai skundžiasi: „Kiek nebalsuok, vis viena ateina tie patys“. „Pastatė du netikusius, nėra už ką balsuoti“ (čia apie antrąjį turą).
Pripažinkime - rinkėjai yra teisūs, ir mes tą įrodysime. Įrodymui pasitelksime Konstitucijos 55 straipsnį apie Seimo narių rinkimą, kurie: „renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“.
Dabar mūsų rinkimų sistemos niekaip negalima pritempti prie šio konstitucinio straipsnio.
To priežastis - partijų rinkiminiai sąrašai. Pripažinkime, sąrašų sudarymas tai jau yra rinkimų pradžia, prie kurių rinkėjas iš tolo neprileidžiamas. Jį sudaro savotiškas pirminis dar nerinktų „rinkikų kontingentas“, vadovaujamas partijos šulų. (O kur tada lygi rinkėjų teisė?). Čia jau nustatoma prioritetinė eilė, kuri turi lemiamą galimybę būti išrinktiems. Prioritetinės eilės sudarymas (garantuotų šansų dalinimas) vyksta siauroje grupelėje, tai gal tiktai apie tokį „slaptą balsavimą“ galime kalbėti.
Kitaip sakant, sąrašais įteisinami dvipakopiai, nebe tiesioginiai rinkimai. Reitingavimas balsuojant pagal sąrašus yra tiktai nevykęs demokratinių rinkimų imitavimas. Per pastaruosius rinkimus rinkėjas galėjo reitinguoti tiktai į vieną pusę „suteikiant vieną pirmumo balsą“. Reitinguotojas negali suteikti jo nuomone deramos kandidatui vietos sąraše.
Didžiausia rinkimų „abrakadabra“ prasideda antrojo turo rinkimuose, kada jau už išrinktą kandidatą dar kartą balsuojame. Pavyzdžiui, pasitelksiu Liberalų sąjūdžio sąrašą. Čia pirmajame ture buvo išrinkti penki Seimo nariai. Antrajame ture balotiruojasi Algis Kašėta. Mes balsuojame, tačiau ne už Algį Kašėtą (nors biuletenyje jo pavardė). Jis jau išrinktas. Taigi, tikriausiai balsuojame už tolesnį sąraše - už Kęstutį Glavecką. Ne, jis irgi balotiruojasi ir ten jis išrenkamas. Tad už ką balsuojame? Niekas negali pasakyti, tai uždavinys su daugeliu nežinomųjų. Paaiškės po balsavimų. Štai Jums ir tiesioginiai Konstitucijoje numatyti rinkimai.
Deramą konstitucinę rinkimų sistemą sugriauna nelemtieji partijų primetami sąrašai. Jie ne tiktai pažeidžia Konstituciją, bet ir atveria Seimo duris daugeliui nevykėlių, neturinčių elementarių Valstybės valdymui reikalingų žinių. Pasitaikė atvejų, kai vietoj žinių kandidatai atverdavo partijų šefams pinigines. Ar ne dėl to šitokie Seimai neturi autoriteto?
Istorija turi liūdną atmintį, kai žmonės buvo teisiami pagal sąrašus, dabar tiktai renkami. Progresas? Laikas ir jo atsikratyti.
