Pasigenda išskirtinių asmenybių
Likus vos kelioms dienoms iki rinkimų, sociologai ir politologai neturi vienos nuomonės apie tai, ar D.Grybauskaitei pavyks surinkti reikiamą balsų skaičių jau pirmame ture, ar vis dėlto prireiks antrojo, ir, jei taip nutiktų, kas bus tas kitas, labiausiai bandęs priartėti prie prezidento posto? Antras rinkimų turas būtų neišvengiamas ir tuo atveju, jei prie balsadėžių ateitų mažiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių šalies piliečių.
UAB „Baltijos tyrimai“ rinkodaros direktoriaus Romo Mačiūno teigimu, remiantis balandį atliktomis apklausomis, galima daryti išvadą, kad prie balsadėžių ateis apie 60 proc. rinkėjų. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys sakė, kad pusė rinkėjų tikrai atliks savo pareigą – eis balsuoti, tačiau kita rinkėjų dalis nebus aktyvi dėl stiprių ir išskirtinių asmenybių trūkumo tarp kandidatų į prezidentus.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko teigimu, balandį atlikti tyrimai rodo, kad antro rinkimų turo galimybė išlieka. Pasak jo, labai svarbūs bus neapsisprendusių rinkėjų sprendimai – eiti balsuoti ar ne, nes neapsisprendėlių yra dar pakankamai daug. „Antras turas galimas. 50 proc., kad jis bus, ir 50 proc. – kad ne“, – intrigą, kaip ir kiti sociologai, išlaikė I.Zokas.
Į ką taikosi N.Puteikis?
Antros kadencijos siekiančiai dabartinei šalies prezidentei norint išvengti antro turo, reikia, kad rinkimuose dalyvautų bent pusė visų balso teisę turinčių rinkėjų ir 50 proc. ar daugiau rinkimuose dalyvavusių Lietuvos piliečių palaikytų jos kandidatūrą.
„Spinter tyrimai“ apklausos rodo, kad už D.Grybauskaitę balsuos 46,4 proc. respondentų, kurie ketina dalyvauti rinkimuose. Realiausias kandidatas į antrą rinkimų turą yra Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Zigmantas Balčytis. Už jį ketina balsuoti 13,5 proc. apklausos dalyvių. Trečioje vietoje yra nuo koalicijos partnerių vėliavnešio nedaug atsiliekantis Darbo partijos iškeltas kandidatas Artūras Paulauskas. Jo kandidatūrai palankūs 10,8 proc. respondentų.
Ketvirtoje vietoje tarp kandidatų į prezidentus įsitaisė buvęs konservatorius Naglis Puteikis. Už jį ketina balsuoti beveik 4 proc. respondentų. Socialinių mokslų daktaro, politologo Lauro Bielinio teigimu, N.Puteikis sėkmingai mobilizavo „protesto“ elektoratą. „Šis politikas pademonstravo gana ryškią savo poziciją, supriešindamas save su kitais kandidatais ir surinkdamas tuos protesto balsus, kurie visada egzistuoja rinkimuose“, – pastebėjo L.Bielinis.
Vilniaus merą Artūrą Zuoką palaiko 3,3 proc. apklausos dalyvių. Nesantaiką tarp lenkų ir lietuvių bendruomenių nuolat kurstantis Valdemaras Tomaševskis palankiai vertinamas 3,2 proc. rinkėjų, o 2,7 proc. apklaustųjų sako balsuosią už ilgametį Ignalinos rajono merą Bronį Ropę.
Ką rinksis neapsisprendusieji?
„Baltijos tyrimų“ apklausos taip pat rodo, kad dabartinė šalies vadovė yra populiariausia tarp rinkėjų. Tiesa, palyginti su kovu, už D.Grybauskaitę balsuotų mažiau apklaustųjų: kovą ją palaikė 44, o balandį – 41 proc. respondentų. Realiausio kandidato į antrą turą – Z.Balčyčio – reitingai išaugo daugiau nei 3 proc.: nuo 12,3 iki 15,6 proc. Dar daugiau populiarumo sulaukė „darbietis“ A.Paulauskas: kovą jį palaikė 9,9 proc., o balandį – jau 14,1 proc. respondentų.
Bronis Ropė per mėnesį nesugebėjo pritraukti daugiau rinkėjų, jo reitingai nepakito – kandidatūrą remia 3 proc. apklausos dalyvių. N.Puteikio populiarumas nedaug ūgtelėjo – nuo 2,5 proc. iki 2,7 proc. A.Zuoko šalininkų per mėnesį padaugėjo nuo 1,7 proc. iki 2,4 proc. Daugiausia potencialių rinkėjų per mėnesį prarado V.Tomaševskis. Kovą už jį sakė balsuosią 2,1 proc., o balandį – jau tik 0,9 proc. respondentų. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausų duomenimis, už D.Grybauskaitę sekmadienį balsuos 46,9 proc. rinkėjų.
Antras, priešingai nei rodo kitų bendrovių apklausų duomenys, turėtų būti A.Paulauskas, gausiąs 10,5 proc. rinkėjų balsų. Z.Balčyčio kandidatūrą sakė remsiantys 9,9 proc., N.Puteikio – 4,9 proc., V.Tomaševskio – 3,7 proc., B.Ropės – 3,4 proc. ir A.Zuoko – 2,5 proc. respondentų.
Remiantis „Spinter tyrimų“ rezultatais, galima teigti, kad 16,3 proc. respondentų, „Vilmorus“ tyrimų duomenimis – 18,2 proc., o „Baltijos tyrimų“ duomenimis – 20 proc. respondentų sakė dar nesantys apsisprendę, už ką balsuoti. Pasak „Baltijos tyrimų“ rinkodaros vadovo R.Mačiūno, rinkėjai, vis dar neapsisprendę, už ką balsuoti, labiausiai linkę rinktis, kaip rodo ankstesnės apklausos, lyderiaujantį politiką.
Kaip niekada svarbi orų prognozė
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad prieš penkerius metus, 2009 m. vykusiuose prezidento rinkimuose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių, t. y. 51,76 proc. Tada D.Grybauskaitė pasiekė triuškinamą rezultatą – už ją pirmame ture balsavo daugiau kaip 68 proc. savo valią išreiškusių rinkėjų.
Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad prezidentei veikiausiai nepavyks pakartoti tokio triumfo. I.Zoko teigimu, D.Grybauskaitė turi šansų surinkti pusę balsų pirmame ture, mat prie apsisprendusių balsuoti gyventojų duomenų pridėjus paklaidos ribą – 3,1 procentinio punkto – bendras skaičius būtų beveik 50 proc. Pasak „Spinter tyrimai“ vadovo, ar pirmame ture dalyvaus bent pusė visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių, lems net ir su politika jokių sąsajų neturinti orų prognozė. „Jeigu bus graži gegužės diena, gali būti, kad ir nesusidarys 50 proc., tačiau jei oras bus prastesnis, tikėtina, kad ateis daugiau žmonių balsuoti“, – gegužės 11 d. rinkėjų aktyvumą spėjo I.Zokas. Visi šalies sociologai ir politologai vieningai pripažįsta, kad šiųmetė prezidento rinkimų kampanija vangi ir neįdomi, tačiau antro rinkimų turo intriga vis tiek išlieka. D.Grybauskaitės autoritetą neabejotinai sustiprintų pergalė pirmame ture. O jei prireiktų antro turo, būtų labai didelis laimėjimas antros kadencijos siekiančios prezidentės varžovui. Jau šį sekmadienį, gegužės 11 d., nepamirškime atlikti pilietinės pareigos – sąžiningai balsuoti.
Kitame fone:
Už kurį kandidatą balsuotumėte?
Kandidatas / apklausų bendrovė „Baltijos tyrimai“ (proc.) „Spinter tyrimai“ (proc.) „Vilmorus“ (proc.) Dalia Grybauskaitė 41,3 46,4 46,9 Zigmantas Balčytis 15,6 13,5 9,9 Artūras Paulauskas 14,1 10,8 10,5 Bronis Ropė 3 2,7 3,4 Naglis Puteikis 2,7 3,8 4,9 Artūras Zuokas 2,4 3,3 2,5 Valdemaras Tomaševskis 0,9 3,2 3,7 Šaltinis – „Baltijos tyrimai“, „Spinter tyrimai“ ir „Vilmorus“.
Komentaras
Dėl rinkėjų balsų nekovoja Mindaugas Kluonis, politologas
Rinkėjų aktyvumą prezidento rinkimuose prognozuoti gana sunku, bet tikėtina, kad jis gali nesiekti 50 proc. Antro rinkimų turo tikimybė išlieka, nes jau pirmame ture kandidatas turėtų gauti 1/3 visų rinkėjų balsų (arba 67 proc. rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų balsų), o jei dalyvauja daugiau nei pusė rinkėjų, užtenka pusės dalyvaujančių rinkėjų balsų (arba 25 proc. visų rinkėjų balsų). Apklausų duomenimis, nė vienas iš kitų 6 kandidatų neturi didesnės nei 15 proc. rinkėjų paramos ir tai suteikia daug galimybių Daliai Grybauskaitei laimėti jau pirmame ture.
Pagrindinis pavojus dabartinei šalies vadovei – galimas per didelis jos šalininkų užtikrintumas pergale, todėl dalis jų gali neateiti balsuoti ir taip sutrukdyti D.Grybauskaitėi laimėti rinkimus jau pirmame ture. Apie 20 proc. rinkėjų neapsisprendę, už ką balsuoti, tačiau tai esminės įtakos rinkimų rezultatams daryti neturėtų, nes tikėtina, kad jie nepalaiko nė vieno kandidato ir greičiausiai rinkimuose nedalyvaus. Neatrodo, kad ir patys kandidatai aktyviai bandytų patraukti papildomus rinkėjus į savo pusę. Dėl didelio neapsisprendusiųjų skaičiaus didėja antro turo tikimybė bei Z.Balčyčio ir A.Paulausko galimybės jame dalyvauti, bet ne todėl, kad jie galėtų tikėtis neapsisprendusių rinkėjų balsų, o todėl, kad dėl galimo jų nedalyvavimo rinkimuose D.Grybauskaitės galimybės laimėti pirmame ture mažėja.
