Sekmadienį vyksiantys Baltarusijos parlamento rinkimai nebus laisvi. Tariamas jų demokratiškumas yra tik instrumentas autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos įvaizdžiui ir jo santykiams su Vakarais gerinti, įsitikinęs politikos ekspertas.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Rytų Europos ir Centrinės Eurazijos studijų centro vadovas Laurynas Jonavičius komentuodamas Baltarusijos parlamento rinkimų reikšmę šios šalies vidaus ir užsienio politikai sakė, jog šie rinkimai yra simboliniai. Pasak jo, dabartinėje situacijoje parlamentas Baltarusijoje yra neįtakinga ir politinių sprendimų nelemianti institucija.
„Šie rinkimai visų pirma yra simbolinis procesas ir jo prasmė atsiranda tik kalbant apie Baltarusijos santykius su išoriniais veikėjais, o pirmiausia su Europos Sąjunga. A.Lukašenka pasakė, kad mes padarysim rinkimus tokius, kokių tik jums tenai Europoje reikia. Tai tokie žodžiai reiškia du dalykus - tai patvirtina, kad rinkimai kaip procesas neturi prasmės Baltarusijos vidaus politikoje ir A.Lukašenka, kuris yra visų sričių valdovas Baltarusijoj, juos gali panaudoti kaip savo įvaizdžio gerinimo Vakaruose priemonę“, - sakė L.Jonavičius.
Jo teigimu, į šiuos rinkimus reikia žvelgti pirmiausia įvertinant tai, kad ES visąlaik kritikavo Baltarusiją už jos nedemokratinę sistemą ir viena iš sąlygų santykiams tarp ES ir Baltarusijos gerinti yra laisvi, demokratiški, pagal ESBO standartus įvykdyti rinkimai.
„Laisvų ir ESBO standartus atitinkančių rinkimų Baltarusijoje kol kas nebus, šie rinkimai nebus laisvi. Visi, kurie stebi procesus nemato jokio judėjimo žiniasklaidoje, visuomenėje. Rinkimai praktiškai niekam nerūpi. Tam tikra prasme jie yra laisvi todėl, kad jų rezultatai negali būti politiškai svarbūs“, - samprotavo L.Jonavičius.
Politologas prognozavo, kad rinkimų rezultatai „bus tokie, kokie būdavo seniau“, t.y. į Baltarusijos parlamentą paklius daug profsąjungų atstovų, visokių nepartinių veikėjų, ir keletas opozicijos veikėjų. Tokie rezultatai, jo teigimu, yra dėsningas rezultatas, turint omenyje Baltarusijos politinę sistemą.
„Partijos Baltarusijoje yra visiškai silpnos ir jų praktiškai išvis nėra. A.Lukašenka sakė, kad „keletą opozicijos veikėjų mes tikrai įtrauksim“. Tai vėl rodo, koks yra demokratiškumas ir skaidrumas tų rinkimų - jis įtraukia, ką nori. Jeigu ten ir paklius opozicijos atstovų, tarkim 10-15, reikšmės jie neturės. Net jeigu tie rinkimai iš tiesų būtų laisvi ir demokratiški pagal realius standartus, aš manau, kad vistiek tos „prolukašenkinės“ jėgos laimėtų. Ir čia yra bendra problema visos Baltarusijos politinės sistemos. Visi supranta, kad pats rinkimų procesas nėra toks svarbus. Per televiziją alternatyvių nuomonių niekada neišgirsi, domėjimasis politika yra itin žemas. Jų partinė sistema neišvystyta, o kai neegzistuoja partinė sistema, parlamento vaidmuo darosi labai abejotinas“, - aiškino L.Jonavičius.
Vis dėlto politologas pažymėjo, kad nors A.Lukašenka teigia nebijąs rinkimų nepripažinimo ir grasina tokiu atveju apskritai nutraukti dialogą su Vakarais, jis nori juos paversti Baltarusijos užsienio politikos instrumentu kalbant su ES, nes jaučia grėsmę iš Rusijos.
„Kai rusai užpuolė Gruziją, kaip staiga pasikeitė A.Lukašenkos laikysena. Jis pradėjo kalbėti apie atsigręžimą į Vakarus, nes suprato, kad jis Rusijai yra reikalingas irgi tik kaip instrumentas. Rinkimai vyksta grynai šitam kontekste. Fasadinis rinkimų demokratiškumas yra ženklas Vakarams, kad „jūs galite bandyti eiti ir Baltarusijoje atsverti Rusijos įtaką“. Rusija Baltarusijoje pradedama suvokti kaip vis didėjanti grėsmė“, - konstatavo L.Jonavičius.
Jis pabrėžė, kad A.Lukašenka Baltarusijoje laikosi ant kelių dalykų: kontroliuoja saugumo ir jėgos struktūras bei gali savo piliečiams suteikti tam tikrą pragyvenimo lygį. Tačiau, pasak L.Jonavičiaus, tai įmanoma tik dėl Rusijos nustatytų žemų energetinių kainų ir iš Kremliaus gaunamų kreditų. Politologo teigimu, Baltarusijos krypties ateityje perspektyvos priklauso ir nuo ES sugebėjimo užimti vieningą poziciją jos atžvilgiu.
„A.Lukašenkos politinis svoris Baltarusijoje iškart sumažės, jei Rusija panorės padaryti normalias kainas. Rusijos pozicijos pasikeitimas iškart reiškia politinius pokyčius Baltarusijoje. Rusijos įtaka Baltarusijoje, tiek ekonomikoje, tiek energetikoje yra milžiniška. Jai kol kas net nereikia nieko sakyti, nes ji turi visus kontrolės svertus. Jei ES nutars atgauti įtaką iš Rusijos, įvykiai bus įdomūs ir čia sunku kažką prognozuoti“, - reziumavo L.Jonavičius.
2004 metais vykusius Baltarusijos parlamento rinkimus Vakarų stebėtojai šiuos rinkimus įvertino kaip neatitikusius tarptautinių standartų, o ESBO pareiškė, kad valdžia didžia dalimi nepaisė demokratijos laisvių.
Iki šiol Europa Sąjunga Baltarusijos atžvilgiu vykdė izoliacinę politiką. Šiai šaliai yra įvestos sankcijos, kurios numato, kad neturi būti palaikomi ryšiai su šios šalies prezidentu Aleksandru Lukašenka ir asmenimis, įtrauktais į vadinamąjį „juodąjį sąrašą“. Tačiau pastaruoju metu Baltarusijos klausimus vis dažniau bandoma įtraukti į ES darbotvarkę svarstant jos priartinimo prie Vakarų problemas.
Lietuva santykiuose su Baltarusija balansuoja tarp kritinio ir pragmatinio dialogo, kurį, viena vertus, diktuoja griežta ES pozicija autoritarinio prezidento A.Lukašenkos ir demokratijos padėties toje šalyje atžvilgiu, kita vertus - artima kaimynystė ir bendra 679 kilometrų siena.
