Gražų trečiadienio vakarą išklausę prezidento V.Adamkaus pranešimą, kuriame jis apžvelgė besibaigiančius metus, Lietuvos žmonės galėjo lengviau atsikvėpti – pasirodo, valstybės vadovas vis dėlto žino, kas darosi Lietuvoje, kokioje bedugnėje ji atsidūrė. Juk, sprendžiant iš neretai keistokų prezidento pasisakymų, daugeliui buvo susidaręs įspūdis, kad žinios apie situaciją valstybėje, švelniai tariant, sklando labai toli nuo realybės.
Tačiau šia malonia nuostaba optimizmas ir pasibaigia. Neišgirdome svarbiausio – kur yra prezidento atsakomybė dėl tokios padėties valstybėje ir jo siūlymų, kaip situaciją pakeisti, kokius žingsnius valdžia privalėtų nedelsiant žengti.
Tai, ką dabar matome Lietuvoje – „socialkonservatorių“ veiklos rezultatas. Jau nieko nebeįtikins šių politikų vaidyba, neva vieni jų yra kairieji, kita – dešinieji. Realiai Lietuvą valdo gerai užsimaskavusi „dauguma“ – tie, kurie Seime balsavo už biudžetą. Tad sąžiningiausia būtų, jeigu toji dauguma oficialiai save įvardintų kaip valdančiąją ir pradėtų dirbti ( jei dar sugeba) bei prisiimtų visą atsakomybę už tai, ką jau pridarė ir už būsimus darbus. Nedelsdama turėtų pradėti vykdyti reformas, kurios ištrauktų valstybę iš socialinės ir ekonominės aklavietės.
Kita vertus, mažai tikėtina, kad ši „valdančioji dauguma“ susidorotų su tokiomis užduotimis, nes praeitis rodo, kad minėtųjų politinių partijų bendro darbo rezultatai apverktini. Tad anksčiau ar vėliau vis tiek ateitų laikas pripažinti, kad dirbti valstybės naudai nesugebama ir paleisti Seimą.
Blogiausias iš visų įmanomų variantas – nieko nedaryti. Susėdus į stovintį traukinį jį siūbuoti, įsivaizduojant, kad lekiama pirmyn. Deja, Lietuva ne tik niekur nelekia, ji ritasi žemyn. Gražu, kad tai pagaliau pamatė netgi V.Adamkus ir visus išbarė...
Rimas Antanas Ručys yra Partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) pirmininko pavaduotojas
