Kol mūsų krepšininkai pagirtinai kovoja Turkijoje, Lietuvoje verda kitokios kovos. Legendinis sportininkas Šarūnas Marčiulionis negaili kaltinimų Krepšinio federacijai, ši nelieka skolinga. Laikas rietenoms tikrai puikus. Liko lygiai metai iki Lietuvoje vyksiančio Europos čempionato.
Žodžių karas tarp Š.Marčiulionio ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) nėra naujas reiškinys. Šią savaitę prasidėjusios rietenos – tik dar vienas jo etapas. Š.Marčiulionis pokalbyje su žurnalistais teigė, jog funkcionieriai visiškai nesidomi jo krepšinio akademija ir nesuteikia jokios pagalbos. LKF šia proga išplatino pareiškimą, kuriame paneigė kaltinimus ir suskaičiavo, kiek lėšų akademija gavo per federaciją.
Jokių derybų
Žodinis konfliktas įsisiūbavo svarbios datos išvakarėse. Lygiai po metų – rugsėjo 3 d. – Lietuvoje prasidės Europos pirmenybės. Š.Marčiulionis labai abejoja LKF organizuojamo renginio sėkme. „Žinant visą lietuvių švenčių kūrimo istoriją... Buvo ir tūkstantmetis, ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, statėme stadionus. Duok Dieve, kad krepšinis būtų išimtis“, – „Vakaro žinioms“ sakė olimpinis čempionas.
Pasak jo, LKF pernelyg nuolaidžiavo Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padaliniui („FIBA Europe“). „Buvo galima kiekvieną derybų poziciją pereiti iš naujo. Ten pasikeitė valdžia, atėjo islandas, kuris yra protingas žmogus. Jis supranta, kad šaliai reikia padėti, o ne nurenginėti, tą „FIBA Europe“ darė iki šiol. Dabar sutartys pasirašytos, rankos surištos ir lieka vienintelė galimybė – imti pinigus iš Lietuvos biudžeto Kad mokesčių mokėtojai sumokėtų už šią šventę“, – dėstė Š.Marčiulionis.
Jo nuomone, naštą biudžetui buvo galima sumažinti: „Derybos tam ir yra. Kiekvieną poziciją galima išsiderėti. Tačiau mes kaip įstojome į Europos Sąjungą nesiderėdami, taip ir čia. Ką pasakė, tą padarėme.“
Šarūnas Marčiulionis (Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono nuotr.)
Skirtingos prognozės
Savaitės pradžioje Š.Marčiulionis teigė, jog nerimą kelia 2012 metai, kai reikės pradėti atidavinėti skolas už čempionato organizavimą. LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas patikino, kad apie skolas net kalbėti neverta: „Jų tikrai nebus. Panaudosime tiek lėšų, kiek turėsime. Aišku, su daugiau lėšų galėtume padaryti geresnį renginį. Bet organizuosime už tiek, kiek turėsime. Galbūt bus kuklesnė komunikacinė pusė, mažiau šventinių dalykų. Tačiau organizacija bus sklandi. Tikiuosi, paskui galėsime pasidžiaugti ir finansiniais rodikliais.“
Ateinančiais metais čempionatui organizuoti reikėtų 30 mln. litų. Iš valstybės skirta suma tikriausiai bus mažesnė – 21 mln. „Tai bus pats pigiausias čempionatas, bet nenoriu verkšlenti. Ką darysi, apkarpysime kai kurias programas, tačiau esmė yra dalyvių priėmimas, arenos, viešbučiai“, – tikino M.Balčiūnas.
Seni barniai
LKF generalinio sekretoriaus nuomone, čempionatui apskritai ruošiamasi sklandžiai. „Didžiausia problema yra nihilistinės, pagrindo neturinčios vieno mūsų krepšininko kalbos. Konkrečiai – Š.Marčiulionio. Labiausiai trukdo tyčinė dezinformacija. Kalbos apie skolas – tik dar vienas įrodymas, kad jis gyvena kažkokiame tamsiame pasaulyje. Manau, tai bus vienas geriausių kada nors surengtų čempionatų“, – gyrėsi M.Balčiūnas.
Atrodo, jog tokie konfliktai yra cikliški. 2006 m. Š.Marčiulionis ketino kandidatuoti į „FIBA Europe“ prezidento postą, bet nesulaukė paramos iš LKF vadovybės. Paskui prasidėjo federacijos nesutarimai su Algimanto Pavilonio rinktinės rėmimo fondu, administravusiu iš rėmėjų gautas lėšas. Santykių aiškinimasis tuomet užgožė pasirengimą planetos pirmenybėms, kuriose Antano Sireikos treniruojama komanda užėmė septintąją vietą.
Neliko nei vienybės, nei tikėjimo
Antanas Sireika– buvęs rinktinės treneris:
Negaliu įvertinti, kiek užkulisinės kovos paveikė žaidimą 2006 m., bet krepšininkams buvo nemalonu. Dar prieš čempionatą buvo rašomi juodas ir baltas scenarijai. Žaidėjai klausė, kas čia darosi. Tai tikrai nepadėjo sukurti geros atmosferos komandoje.
Man atėjo į galvą mintis, kad šitie skandalai, matyt, turi kažkokį cikliškumą, kartojasi kas keletą metų. Čia daugiau humoras. Iš tiesų nežinau, ar tai atsitiktinumas. Be abejo, skandalai nepadėtų komandai rengtis 2011 m. čempionatui. Daug maloniau, kai visi žiūri į vieną pusę.
Nežinau, kodėl mes to nesugebame. Gal su laisve įsimetė kažkoks virusas. Baltijos kelio laikais visi buvome vieningi. Atrodė, kad viskas bus puiku, gražiai gyvensime. Bet žmonės tapo pavydūs, gobšūs, pradėjo skaičiuoti kitų pinigus. Nebeliko draugystės, nieko švento, nieko, kuo būtų galima tikėti. Žodžiai, kad krepšinis yra mūsų religija, skamba neįtikinamai. Jie kažkur ore. Nėra gilaus tikėjimo, atsidavimo, geranoriškumo. Visi tai skaičiuoja krepšininkų pinigus, tai priekaištauja, kodėl neatvažiuoja į rinktinę. Krepšininkai juk gyvi žmonės. Kažkodėl įsimetė į mūsų visuomenę virusas – matome tik blogus dalykus, nemokame tikėti.
Arūnas ABROMAITIS
