2010 vasario 10 d. Seimo Antikorupcinėje komisijoje į vyko posėdis kuriame be kitų klausimų buvo svarstomas ir rezonansinių bylų prokurorės Sigutės Malinauskienės klausimas. Generalinę prokuratūrą atstovavo gerai žinomi asmenys – Justas Laucius ir Darius Raulušaitis. Pati prokurorė S. Malinauskienė posėdyje dalyvauti negalėjo, nes tą dieną dirbo tiesioginį savo darbą – dalyvavo teisme dėl vienos PVM grobstymo bylos.
Generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis Seimo narius nuramino, kad visi kilę klausimai visuomenėje ir politikų tarpe dėl prokurorės S. Malinauskienės kompetencijos, darbo broko ar galimo sąmoningo rezonansinių bylų marinimo yra laužti iš piršto.
„Sigutės Malinauskienės, kaip prokurorės ir teisininkės kvalifikacija nei ankstesnė, nei dabartinė abejonių nekelia", – paaiškino D. Raulušaitis.
Todėl, nors prokurorė vienu metu yra ir studentė siekianti privalomo bakalauro laipsnio, Generalinės prokuratūros vadovybė ja labai pasitikėjo ir būtent dėl jos pavyzdinių darbinių savybių šiai talentingai studentei vienu metu skyrė tirti tokias garsias bylas kaip Valdovų rūmai, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) ir Operos teatro renovacija.
Politikų ir visuomenės kreipimaisi į prokuratūrą – kaip žirniai į sieną
Primename, kad ikiteisminis tyrimas dėl pirmųjų VEKS internetinių svetainių prasidėjo dar 2008 m. birželio 12 dieną. Iki šios dienos teisėsaugininkai nepasiekė jokių rezultatų.
Vėliau, 2008 m. liepos 31 d. į prokuratūrą kreipėsi tuometinis Kultūros ministras, liberalas Jonas Jučas su prašymu jau tirti visą VEKS projektą. Jokių tyrimų rezultatų iki šiol taip pat nėra.
2009 sausio 8 d. į prokuratūrą buvo kreiptasi dėl dar vieno VEKS projekto – Operos ir baleto teatro renovacijos. Iki šios dienos tyrimo rezultatas nulinis.
Dar vėliau į prokuratūrą kreipėsi ir Seimo Antikorupcinė komisija dėl už valstybės pinigus per programą VEKS finansuoto islandų daininkės Bjork komercinio koncerto.
Buvo ir daugiau kreipimųsi į teisėsaugininkus dėl įvykdytų nusikaltimų, bet prokuratūra (konkrečiai prokurorė S. Malinauskienė) pasirinko paprastesnį nusikaltimų retušavimo ir marinimo būdą – ji tiesiog nepradeda ikiteisminių tyrimų net ir turėdama labai konkrečią informaciją apie vykdomus nusikaltimus.
Ši taktika visiškai pasiteisina ir nekelia papildomų rūpesčių, kaip kad buvo atsitikę dėl komercinio projekto Bjork tyrimo, kai S. Malinauskienė nutraukė ikiteisminį tyrimą, tačiau dėka Seimo Antikorupcinės komisijos nepasitenkinimo tyrimas prokuratūroje iš dalies buvo atnaujintas.
Todėl kriminalinio pasaulio buferiui Generalinei prokuratūrai daug paprasčiau iš viso nepradėti ikiteisminių tyrimų. Tačiau jei tokie tyrimai dėl vieno ar kito atvejo pradėti, prokurorai visada labai paprastai atsimuša, teigdami, kad vyksta vyksta ikiteisminis, todėl nieko negalima komentuoti. O kai sueina senatis, sakoma, kad komentuot nebėra ką, nes vis tiek viskas baigta ir, kaip sakoma, šaukštai po pietų, bet viskas pagal įstatymą.
„Nereikšmingos" detalės
Kaip žinoma, Kultūros ministerija iki šios dienos nepateikė finansinės ataskaitos Vyriausybei už visą VEKS programą, ką privalėjo padaryti iki 2010 m. kovo pirmos dienos. Savo ruožtu Lietuvos vyriausybė pažeisdama Europos Tarybos nutarimą nepateikė Europos komisijai VEKS programos analizės, ką vėliausiai turėjo padaryti iki praeitų metų pabaigos. Dėl finansinių machinacijų raizgalynės ir vykdomų ikiteisminių iki šios dienos VEKS organizatoriams niekaip nepavyksta likviduoti pačios VŠĮ VEKS, kas turėjo būti padaryta iki 2010 m. birželio mėnesio.
Tačiau, pasak S. Malinauskienės, visą tai tik nereikšmingi ir nieko verti faktai.
Nors du trečdalius iš daugiau negu 300 milijonų litų sumos išnaudotos per programą VEKS mįslingai surijo infrastruktūriniai objektai, prokurorė užsispyrusiai tyrė tik nacionalinės VEKS programos iešmininkės – VŠĮ VEKS nusikalstamas veikas. Dėl Operos teatro scenos renovacijos taip pat pati prokuratūra nebūtų pradėjusi ikiteisminio tyrimo, jei ne piliečių kreipimasis į teisėsaugą.
Nereikia abejoti
Kai fiziškai buvo naikinama Lietuvos kino studija, garsus kino operatorius Algimantas Mikutėnas valdžios klausė, ar ji nežino kas vyksta, ar apsimeta idiotais? Lygiai to paties galima paklausti ir Generalinė prokuratūros vadovybės – kiek dar ilgai apsimetinėsite proto negalią turinčiais mulkiais?
Po vasario 10 d. Antikorupcinės komisijos posėdžio galima tik eilinį kartą pakartoti senai žinomą ir labai paprastą tiesą: aukščiausioje prokuratūros vadovybėje veikia kriminalinio pasaulio atstovų bendrininkai, todėl nereikia stebėtis net ir dėl pačiais netikėčiausiais prokuratūros sprendimais ir pareiškimais, atvirais ikiteisminių tyrimų vilkinimais, marinimais, šmeižto ir melo skleidimais bei panašiai.
Vienareikšmiškai galima teigti, kad Generalinė prokuratūra, tai uždara organizacija, atvirai veikianti prieš Lietuvos valstybėje gyvenančius žmones. Iki šiol niekas nesurado jokio priešnuodžio, kuris nors kiek pažabotų šios organizacijos vykdomas nusikalstamas veikas.
Todėl žmonės neturėtų stebėtis ir visiškai netvarkomais miestų keliais, „iš lempos“ išrašomomis sąskaitomis gyventojams už šildymą, ar rekordiškai didelėmis ir toliau didėjančiomis kuro kainomis bei kita galybe šalies gyvenimo iškrypimų. Visa tai todėl, kad VISKAS GALIMA. Teisėsaugos nebuvimas, o tiksliau jos buvimas tokioje kriminalizuotoje formoje kokioje ji yra dabar, sudaro idealią terpę ir netgi skatina absoliutų nebaudžiamumą bei laukinę valdžioje esančių padugnių laisvę.
Tuo pačiu metu nereikia abejoti ir kitkuo: į visus iškeltus klausimus prokurorai nori jie to ar nenori turės atsakyti. Nesvarbu, ar į tuos klausimus jie atsakinės dirbdami prokurorais, ar apklausinėjami teismo salėje jau kaip įtariamieji.
Pasiūlymas
Taigi klausimas – ką daryti, į kur kreiptis ar kokių veiksmų imtis piliečiams, kai prokuratūra atvirai meluoja, metų metais vilkina ikiteisminius tyrimus, ar tiesiog jų nepradeda turėdama akivaizdžius nusikalstamos veikos faktus – kol kas lieka atviras. Politikams, kurie turi sąžinės dar reikės gerai paplušėti, kol į ši klausimą ras atsakymą.
Ir kol šis atsakymas bus ieškomas, kad nebūtų vien kalbos apie negeroves, ekspertai.eu Seimo Antikorupcinei komisijai siūlo paprastą dalyką. Dėl jau 33 mėnesį Generalinėje prokuratūroje gulinčio projekto VEKS, prie Seimo Antikorupcinės komisijos sudaryti įvairių parlamentinių partijų, teisininkų, teisėsaugininkų, žiniasklaidos atstovų bei visuomenininkų darbo grupę, kurie bendromis pastangomis, maksimaliais terminais gautų labai aiškius ir rišlius atsakymus į visus rūpimus klausimus.
Toks žingsnis būtų nors ir kukli, tačiau tiesioginė ir konkreti pagalba „merdinčiai" Generalinei prokuratūrai. Tokio draugiško pasiūlymo ji neturėtų atmesti kaip netinkamo.
ekspertai.eu
