Nelaimingi abu
Istorija Jurbarko krašte, prasidėjusi 2012-ųjų vidurvasarį, labai liūdna ir mažametei mergaitei, kuriai tuomet buvo 11 metų, ir dabar jau nuteistam už jos tvirkinimą ir seksualinį prievartavimą Zenonui Š. (51 m.). Šis anksčiau neteistas, niekur nedirbantis vyras turi suaugusių vaikų, anksčiau turėjęs ir šeimą, tad lytinio iškrypėlio – juolab pedofilo – vardas jam itin skaudus, pagadinęs santykius ir su kaimynais, su kuriais iki tol šiltai bendrauta. O nusikaltėlio auka tapusios Ingutės (taip pavadinkime mergaitę) atžvilgiu tegalima apmaudžiai pasakyti, kad ją likimas kažkodėl labai daužo: savo gimdytojų meilės nepatyrusi mergaitė iš globėjo namų, kurių kaimynystėje patyrė prievartą, kilus skandalui, vėl sugrąžinta į globos įstaigą, o psichologijos ir psichiatrijos specialistai beveik neabejoja, kad dėl kaimyno nepadoraus elgesio patirti išgyvenimai dar atsilieps mergaitei ateityje. Nors jau ir dabar pastebima negerų dalykų.
Užklupo lovoje
Taigi šios istorijos kaltininkas – nepadorus kaimynas. O tiksliau – alkoholis, tądien, regis, neįprastai susukęs šiais velnio lašais piktnaudžiaudavusiam Zenonui Š. protą.
Tą popietę neblaivus Zenonas kieme užmezgė pokalbį su žaidusia kaimyno globotine Ingute, prieš tai pamojęs jai pirštu, kad šioji prieitų. Žinojo, kad mergaitei patinka jo turimi šuniukai, tad pasiūlė jai pažaisti su keturkojais jo bute, kur gyveno su senute motina. Šios tuo metu namie nebuvo. Vyrui pavyko įkalbėti mergaitę tapti jo viešnia.
Ingutė kaimyno Zenono bute anksčiau buvo nebuvusi, tad nieko blogo ir nepagalvojo. Ir negalėjo pagalvoti, nes Zenonas neretai ateidavo pas Ingutės globėją išgerti – taigi kaimynas atrodė esąs gerai pažįstamas, savas žmogus.
O tas „savas žmogus“, kaip neseniai nustatė Kauno apygardos teismas, nusiviliojęs mergaitę, tuoj nusivedė ją į miegamąjį ir paliepė nusirengti ir gultis į lovą. Vėliau Ingutė aiškino išsigandusi kaimyno, tad ir paklususi. Kaimynas irgi nusirengė nuogai. Tada pradėjo rodyti mergaitei kortas su nuogų žmonių atvaizdais, atsineštas iš spintelės. Mažametei buvo ne tik neįdomu, bet ir nejauku, bet ji žiūrėjo į kortas. Tuo metu Zenonas pradėjo liesti nuogą Ingutės kūną – rankas, krūtinę, kojas, šlaunis, sėdmenis... Liesdamas pradėjo glaustytis. Mergaitei buvo nemalonus vyro artumas, ji pasakė, kad taip nenori, tačiau vyras, tepasakęs: „tai tu ir nedaryk nieko“, mažametę toliau grabinėjo ir stengėsi nuraminti.
Tuo momentu, kai į miegamąjį netikėtai įėjo Ingutės globėjas, kurį ji visada vadindavo tėčiu, mergaitė gulėjo ant visiškai nuogo Zenono. Ji labai išsigando ir, tėčio paliepta, skubiai apsirengė. Globėjas Ingutę išsivedė, o nuogaliui nieko nesakė, nes šis prašė niekam neskųsti ir skubiai dangstėsi savo kūną, kuris gašliai išdavė turėtą tikslą.
Įskundė kaimynas
Ingutės globėjas tvardėsi iš paskutiniųjų. Jis tik džiaugėsi, kad laiku pasigedo iš kiemo dingusios globotinės ir labai greitai surado ją pirmame „taške“, vos pradėjo ieškoti. Mat vyras pro langą matė, kad Ingutė kieme kalbėjosi su Zenonu, o paskui prapuolė. Tad pirmiausia ir eita jos ieškoti pas šį kaimyną. Jo buto durys buvo neužrakintos.
„Aš apstulbau nuo to, ką išvydau, bet buvau tikras, jog per tokį trumpą laiką (keliolika minučių), kai Ingutė viešėjo pas Zenoną, šis nieko negalėjo spėti jai padaryti, – vėliau pareigūnams teigė Ingutės globėjas, aiškindamas, kodėl pats nekvietė policininkų. – Jeigu būčiau įtaręs, kad kaimynas mergaitę išžagino, būčiau skundęsis.“
O policiją tuokart iškvietė kitas kaimynas, kuriam Ingutės globėjas, kankinamas įsiūčio, kitą dieną abiem sėdint prie butelio, susierzinęs pasipasakojo, ką matęs Zenono miegamajame. Vyras skatino mergaitės globėją skųstis, bet tas paprasčiausiai, anot paties, nenorėjo užvirti košės. Nutaikęs, kai globėjas išėjo į parduotuvę parnešti užkandos, pilietiškasis kaimynas pats pradėjo „tardyti“ mergaitę apie vakarykštę jos viešnagę pas Zenoną. Ingutė muistėsi, gėdijosi pasakoti, bet papasakojo. Supratęs, kad per toli dar nenuėjusį Zenoną reikia sustabdyti, kaimynas ir pranešė į policiją. Tiesa, jam tai kainavo draugystę su Ingutės globėju – šis, nors ir liudijo pareigūnams, ką matęs, račiau nutraukė bendravimą su esą skundiku.
Nelinkęs pripažinti
Sulaikytas Zenonas kaltę neigė. Aukštesnįjį išsilavinimą kadaise įgijęs vyras tikino pažinojęs kaimyno globotinę ir žinojęs, kiek jai metų, tačiau su ja bendraudavęs tik kaip su kiekvienu vaiku – jokių minčių apie intymumą. Kaltinamasis tvirtino tą popietę buvęs stipriai apgirtęs, be to, ir visą savaitę girtavęs, tad net negalįs atsiminti, kaip atsidūręs savo lovoje. Jokios mergaitės kartu nebuvę. Prabudęs pastebėjo, kad jis tik su glaudėmis, bet tikino neatsimenąs, kada nusirengęs. „Nieko neatsimenu, bet mergaitės tikrai neliečiau“, – kartojo Zenonas.
Vyras neneigė tik vieno – kad namie turi dvi kalades kortų, kurias jam, išsituokusiam vienišiui, kadaise iš užsienio parvežęs vienas bičiulis, bet tų kortų esą niekam nerodąs – juolab mažametei Ingutei. Tačiau teismas tuo nepatikėjo – antraip mergaitė nebūtų žinojusi, kad kortas Zenonas atsinešė iš spintelės, nebūtų pasakojusi, ką jose mačiusi.
O kortose buvo pornografija: detalūs lytinių organų atvaizdai, užfiksuoti įvairaus pobūdžio lytiniai aktai ir panašiai.
Taigi teismas, neturėdamas pagrindo netikėti mergaite, nes su ja bendravę specialistai nustatė, kad ji nelinkusi fantazuoti ir meluoti, liudija nuosekliai ir įtikinamai, liudydama drovisi, piešia tai, ką matė Zenono lovoje ir ką pati jautė, nutarė, kad Zenonas – kaltas. Jis, rodydamas mergaitei pornografinio pobūdžio kortas ir liesdamas jos nuogą kūną, siekė lytinio susijaudinimo, tenkino savo lytinę aistrą. O tai, kai atliekama prieš kito žmogaus valią ir ypač su mažamečiu asmeniu, yra lytinis nusikaltimas.
Švelni bausmė
Pagal Zenono atliktus veiksmus, apie kuriuos įtikinamai liudijo mažametė ir teismo medicinos ekspertas bei išdavė kaltinamojo lovos patalynė (atlikus DNR ekspertizę), teismas padarė išvadą, kad Zenonas Š. tvirkino ir seksualiai prievartavo mažametę. Už tai grėsė net ir iki 13 metų nelaisvės. Tačiau teismas Zenonui Š. paskyrė 4 metus įkalinimo. Nuo griežtesnės bausmės vyrą išgelbėjo jo sveikatos būklė (serga sunkia liga), teigiama charakteristika ir tai, kad toks jo elgesys užfiksuotas pirmą kartą jo gyvenime.
Taip pat teismas nurodė nuteistajam atlyginti moralinę žalą nuskriaustai mergaitei – sumokėti 20 000 litų.
Nors Zenonas Š. kaltės nepripažino ir teigė, kad mergaitė jį kažkodėl apšmeižė, galbūt primokyta kitų asmenų, tačiau vis dėlto teisme jis pratarė, kad daugiau niekada nebenusikals ir kad gailisi. Bet gailisi ne to, ką padaręs, o kad... susidėjęs „su tokiais draugais“.
Šią istoriją dar nagrinės ir Lietuvos apeliacinis teismas, nes Kauno apygardos teismo nuosprendis jau apskųstas. Taigi kol kas ir neįsiteisėjęs. O nuteistasis, pasiųstas kalėti, kol kas laisvas.
Skaudžios pasekmės
Laimė, kad Zenono nuskriausta mergaitė jau negyvena toje pačioje aplinkoje. Nors iškart po įvykio jos globėjas tikino, kad mergaitė jautėsi gana gerai – nei verkė, nei ilgiau atrodė išsigandusi, tačiau prasitarė, jog netrukus „ji užsidarė“ – pradėjo mažiau kalbėti, o pasakotis apie viešnagę pas Zenoną išvis vengė.
Psichologai ir psichiatrai nustatė, kad ši mažametė, kurios raida nuo mažens ir taip sutrikusi bei nustatytas lengvas protinis atsilikimas, po įvykio pradėjo jausti padidėjusį nerimą ir nemalonias emocijas – ji nepasitiki savimi, jos kalbose susiformavo jos amžiaus neatitinkantis žodynas, pastebimas nemoteriškas elgesys. O esą dar prasčiau mergaitė gali jaustis vėliau, kai pilnai suvoks su ja atliktų veiksmų reikšmę.
Anot specialistų, Zenono veiksmai lovoje buvo traumuojantys vaiko psichiką – tai gali sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą. Taigi nepadoriu suaugusio gašlūno elgesiu mergaitei padaryta didžiulė žala formuojantis jos vertybių skalei, pažeista teisė į fizinę ir psichinę asmens neliečiamybę. Dėl to mergaitei reikalinga specialistų pagalba.
Ir nors Zenonas Š. kaltę neigė, ši istorija, atrodo, parodė jį kaip tikrą pedofilą: vyras domėjosi mažamete, ją stebėdavo, kalbindavo, prieraišumo tikėjosi būdamas atidus ir paslaugus – štai kartą parvedė Ingutę iš mokyklos ir pristatė globėjui, paskui suviliojo šuniukais ir, būdamas neblaivus, galų gale išdrįso veikti. Tokių pedofilų paveikslų akylesnis skaitytojas turėtų prisiminti iš ankstesnių „Akistatos“ skelbtų liūdnų istorijų.
Pedofilo paveikslas
Kalbant apie pedofilo – mažamečių lytinio išnaudotojo – paveikslą, galima tik priminti, kad nei amžius, nei išsilavinimas, nei profesija, nei šeiminis statusas, nei pragyvenimo lygis neišduoda žmogaus turint tokį polinkį. Už pedofiliją nuteistų asmenų charakteristikos rodo, kad potraukį prie mažamečių turi ir pensininkai, ir jaunuoliai, aukštąjį išsilavinimą įgiję vyrai ir bemoksliai, vedę ir viengungiai, turtingi ir vargetos... Taip pat – ir teisti, ir jokių reikalų su teisėsauga anksčiau neturėję asmenys. O įkliuvę pedofilai, kaip paaiškėjo, vieni buvo blaivūs, kiti – girti. Tad susidaryti pilną pedofilo paveikslą, kad vaikai ir jų artimieji tokį nusikaltėlį greitai atpažintų ir iš tolo jo vengtų, – labai sudėtinga.
Taip teigė keli „Akistatos“ kalbinti gydytojai psichiatrai ir policijos pareigūnai. Tačiau, vadovaudamiesi savo darbo patirtimi, jie neneigė, kad bendrų bruožų pedofilai turi. Jie moka greitai ir lengvai užmegzti ryšį net ir su nepažįstamais vaikais, sudominti juos, maloniai bendrauja, kad įgytų pasitikėjimą, rūpinasi savo išvaizda, kad neišgąsdintų ir neatstumtų.
Kaip „Akistatai“ yra teigęs marijampolietis gydytojas Arūnas Jasionis, patyręs psichiatras, jis linkęs pedofilus skirti į dvi grupes. Viena (daugiausia – šeimose, giminėje) – degradavę asmenys, svaigalais „išsitrynę“ protą, nevaldantys savo veiksmų ir minčių, o kita grupė – nemažai pasiekę, viskuo persisotinę žmonės, įpratę viską gauti per lengvai. Pastariesiems, anot specialisto, pedofilija yra lyg pramoga, lyg mada, lyg užkrečiamas reiškinys. Tokius „pramogaujančius“ pedofilus, gydytojo teigimu, linkstama vadinti pedofilų tinklu ar klanu, nes tai susiję su dideliais pinigais ir aukštomis pažintimis.
„Patikėkite, vadinamuosiuose aukštuosiuose visuomenės sluoksniuose žmonių, susijusių su pedofilija, yra tikrai kur kas daugiau, negu atrodo, kai iškyla vienas ar kitas pedofilijos skandalas, – šiurpino gydytojas A. Jasionis. – Jie turi šeimas, yra prisidengę sukurtu teigiamu įvaizdžiu. Iš tiesų tokie žmonės yra ligoniai. Jiems – lytinio objekto išraiškos pasirinkimo sutrikimas, emocinis elgesio sutrikimas. To nevengiu pavadinti aiškiau: iškrypimas. Jis, beje, išgydomas – vaistais, psichoterapija.“
Statistika šiurpina
Keletą metų Lietuvą kaustęs vadinamasis Garliavos pedofilijos skandalas parodė, kad visuomenė pedofilų nekenčia labiau, negu žmogžudžių. O statistika šiurpina. 2008–2010 metais mūsų šalyje atlikti įvairūs tyrimai atskleidė, kad Lietuvoje kas ketvirtas vaikas yra patyręs seksualinį smurtą! Kasmet šalyje viešumon iškyla kone 200 atvejų, kai įtariamas nepilnamečio seksualinis išnaudojimas – ir didžiąją dalį aukų sudaro vaikai iki 14 metų. O kas penktas vaikas yra seksualiai užkabinėjamas, kai naršo internete. Vidutinis nukentėjusių vaikų, apie kuriuos buvo pranešta teisėsaugai, amžius yra 9 metai. O daugiau kaip penktadalis lytiškai išnaudotų vaikų yra mažesni nei 8 metų.
Taip pats skaičiuojama, kad savų pedofilų – savo tėvų, patėvių, brolių, dėdžių, pusbrolių – lytinę prievartą patyrė net 90 procentų vaikų, tapusių iškrypėlių aukomis. Tik 10 procentų tokių vaikų tvirkino ir žagino svetimi pedofilai.
Kitu aspektu statistika liūdnai teigia, kad vienas iš 10 įvairų smurtą patyrusių vaikų yra patyręs būtent seksualinį smurtą – tapęs pedofilo auka.
Jaučiasi drąsiai
Pedofilijos atvejų teisėsaugininkai vis nustato ir nustato. Vadinasi, nusikalstamą potraukį turintys asmenys net ir po rezonansinių skandalų bei žinių apie griežtai nuteistus pedofilus vis dar jaučiasi drąsiai ir saugiai. Anot pareigūnų, visų pirma dėl to, kad tokius nusikaltimus labai sunku įrodyti. Juk nusikaltimo auka – mažas vaikas, kurį nelengva apklausti ir surinkti neginčijamus įkalčius. Užtat lengva apkaltinti vaiką melu, fantazijomis, kitų suaugusiųjų primokymu.
Kita vertus, sužlugdyti žmogų kaltinimu „tu – pedofilas“ labai lengva, bet paskui jam atkurti dvasinę pusiausvyrą labai sunku. Užtat tokių situacijų bijomasi, jomis nepuolama iškart patikėti.
Be to, pedofilai dažniausiai renkasi aukas iš tokio rato, kuriame vaikas neturi gero užnugario, vaiku nesirūpinama – iš asocialių šeimų, „iš gatvės“, iš globos įstaigų, kur ir be vaikų užimtumo apstu įvairių problemų. Tokius vaikus lengva papirkti švelniu žodžiu, gundančiu pažadu, atkištu menkiausiu šokoladuku, o paskui apkaltinti gudriai sugalvotu šmeižtu.
Darytina išvada, kad nebaugina pedofilų ir bausmės už jų padarytą nusikaltimą, ir iš lūpų į lūpas perduodamos legendos apie kalinių nepakantumą pedofilams „zonoje“. Potraukis prie vaikų jiems – stipresnis.
Latvijoje – grupuotė
Taip, beje, yra ir užsienyje. Štai balandžio pabaigoje Latvijoje teisėsaugininkai demaskavo grupę pedofilų, tarp kurių – ir vienas buvęs KGB karininkas. Įtariamųjų aukos (kol kas nustatytos 8) – 7–14 metų vaikai.
Keturi iš sulaikytųjų anksčiau jau buvo teisti už panašius nusikaltimus. Grupėje labai pravertė buvusio KGB karininko patirtis ir įgūdžiai ieškant aukų, jas verbuojant.
Grupė įkliuvo dėl vieno 22 metų vaikino, kuris, naktį eidamas gatve Jūrmaloje, nešėsi kompiuterį. Tai sudomino patrulius. Sustabdytas jaunuolis skubiai paaiškino, kad kompiuteris yra vogtas, o jis pats su šia technika esą niekaip nesusijęs. Tuomet paaiškėjo, kad kompiuteryje buvo daug informacijos, susijusios su vaikų pornografija.
Policininkai, išstudijavę nuotraukas, skubiai atliko keletą kratų butuose Jūrmaloje, Bauskėje ir Rygoje. Viename bute buvo rasta vaizdo filmavimo įranga ir vėl daug informacijos, susijusios su vaikų lytiniu išnaudojimu. Buvo sulaikyti šeši 22–54 metų vyrai. Jie įtariami prekiavę vaikų pornografinėmis nuotraukomis – ne tik Latvijoje, bet ir užsienyje, kur įtariamieji kurį laiko gyvenę.
Manoma, kad kai kurie iš sulaikytųjų susipažino kalėdami už lytinius nusikaltimus. Į laisvę jie grįžę visai neseniai.
Į pedofilijos problemą Latvijoje dėmesį atkreipė ir šalies Seimas. Politikai jau pritarė pasiūlymui panaikinti galimybę anksčiau išeiti į laisvę kaliniams, kurie nuteisti už labai sunkius lytinius nusikaltimus.
Tokį politikų žingsnį paskatino pastarojo meto pedofilijos skandalai Latvijoje. Pernai Rygoje buvo suimtas 15 metų merginos prievartautojas (55 m.). Po to Aukščiausiasis Teismas sumažino bausmę dviem pedofilams – buvusiam liuteronų kunigui ir ligoninės apsaugininkui. Be to, Latviją pašiurpino ir latvis Robertas Mikelsonsas, kuris buvo nuteistas Nyderlanduose net už 67 (!) vaikų lytinį išnaudojimą ir už vaikų pornografijos dideliu mastu organizavimą bei platinimą. O vadinamasis Imanto pedofilas dar išvis nesurastas. Jis įtariamas Imanto mikrorajone lytiškai išnaudojęs keliolika vaikų. Sudarytas įtariamojo fotorobotas gausiai išplatintas įvairiose vietose Latvijoje.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
