Vilniaus Šeškinės mikrorajone gyvenančią Eglę (vardas pakeistas – aut. past.) vienos dienos pavakarę išgąsdino ant automobilio lango rastas raštelis, liepiantis kuo greičiau pasitraukti iš esą kažin kieno kito „apmokėtos“ parkavimo vietos.
Mergina, neseniai atsikrausčiusi į būstą senos statybos daugiabučių rajone, sako tuo metu pasijutusi gana nesaugiai: „Neseniai atsikraustėme, parkuodavausi kur rasdavau laisvą vietą, o vieną dieną radau tokį lapelį. (...) Kitur statydami kol kas tokių lapelių dar negavom“.
Pasirodo, jog Eglė yra ne vienintelė susidurianti su tokiais savivaliaujančiais kaimynais. Merginai apie savo bėdą paskelbus socialiniame tinkle „Facebook“ atsirado ne vienas Šeškinės mikrorajono gyventojas pasidalinęs panašiomis patirtimis.
„Pas mus irgi tokia panaši situacija buvo. Net ženklą iš kažkur paėmė „rezervuota“, bet aišku teko jam tą ženklą nuimti. Dabar sugalvojo kaimyną, kuris nedirba, pasodinti, kad niekas neužimtų jo vietos“, – komentaruose rašė viena mergina.
Kiti taip pat dalinosi istorijomis apie „ne vietoje“ pastatytiems automobiliams užlankstomus valytuvus, nuleistas padangas ir aiškinimus, apie esą prieš beveik 20 metų iš savivaldybės išsipirktas stovėjimo vietas, be jokių tai įrodančių dokumentų.
Savivaldybė: bendruose daugiabučių kiemuose išpirktų vietų nebūna
Su tv3.lt kalbėjusi Eglė sako, kad tokie kaimynų grasinimai jos negąsdina: „Tiesiog manipuliuoja mumis ir tiek. Jei būtų legaliai išpirkta vieta būtų ji pažymėta, o dabar susiprask ir nestatyk tiesiog, nes jie kažkada, kažką susimokėjo“.
Ir šioje situacijoje Eglė yra visiškai teisi. Kaip sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovai – bendro naudojimo kiemų teritorijose gyventojams automobilių vietos nebūna rezervuojamos.
„Senos statybos daugiabučių namų kiemai paprastai yra valstybinėje žemėje, nes anuomet namai buvo statomi nesuformavus žemės sklypų. Jei aplink daugiabutį gyvenamąjį namą nėra suformuotas žemės sklypas, žemė priklauso valstybei, o patikėjimo teise ją valdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Be NŽT sutikimo niekas neturi teisės naudoti daugiabučio kiemo kaip savo nuosavybės. Tik suformavus sklypą ir jį įsigijus, išsinuomojus ar kitaip įgijus teisę jį valdyti, atsiranda galimybė asmeniui juo naudotis savo reikmėms“, – portalui aiškina Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.
Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybė dažnai susiduria su panašaus masto nusiskundimais visame mieste.
„Savivaldybė dažnai gauna skundų dėl įvairių neteisėtų užtvarų, kuoliukų ar kitų techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo, kuo siekiama turėti „asmeninę“ stovėjimo vietą ar aikštelę“, – pasakoja G. Leperskas.
Savivaliaujantiems gali grėsti ir administracinė atsakomybė
„Pas mus ta pati situacija. Kai paprašėme parodyti dokumentus, atnešė kažkokį laiškelį, kad 2000 m. sumokėjo 300 litų, kad išasfaltuotų kelią prie namų“, – tokiais kaimynų parodymais socialiniuose tinkluose dalinasi kai kurie pasipiktinę Šeškinės mikrorajono gyventojai.
Pasirodo, jog taip kalbančių senųjų daugiabučių gyventojų – gana daug. Aiškinimai, apie kažkada „sumestus“ pinigus ir už savas lėšas asfaltuotas aikšteles yra populiarūs tarp žmonių, norinčių pasisavinti bendrų namo stovėjimo aikštelių vietas. Bandant jiems pasipriešinti galima sulaukti įvairaus atsako – nuo paprasčiausių necenzūrinių žodžių iki grasinimų.
G. Leperskas griežtai paneigia tokių teiginių realistiškumą: „Aikštelės praplėtimas ar atnaujinimas galimas dalinai savivaldybės, o dalinai gyventojų lėšomis. Tačiau gyventojai neįgyja jokių papildomų teisių disponuoti atnaujinta aikštele.
Ji kaip buvo iki atnaujinimo, taip lieka ir po atnaujinimo bendrojo naudojimo“.
Tačiau taip savo taisykles kuriantiems daugiabučių gyventojams gali grėsti ne tik patirti kaimynų nepasitenkinimą, bet ir užsitraukti administracinę atsakomybę.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo G. Lepersko, administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už savivaldžiavimą – tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.
Už tokius prasižengimus gali grėsti bauda nuo 16 iki 60 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims ši suma gali būti dar didesnė – nuo 60 iki 140 eurų.
„Protokolus gali surašyti policijos pareigūnai ir savivaldybės administracijos pareigūnai, tačiau būtina surinkti įrodymus apie konkretaus asmens daromą pažeidimą, o kaimynas kaimyno dažnai skųsti nenori“, – apie tai, kodėl oficialių nusiskundimų tokiais gyventojais visgi nėra daug, aiškina G. Leperskas.
