Šiaulių miesto savivaldybė sudarė 50 renovuotinų namų sąrašą. Vieni gyventojai laukia renovacijos, kiti neslepia pesimizmo: „Ta renovacija – mistika.“ Gyventojai stebisi, kas mokės už renovaciją, jeigu dabar „kiauri“ namai paskendę skolose?
„Rekordininką“ siūlo nugriauti
Šiaulių miesto savivaldybė praėjusį penktadienį išsiuntė 50 renovuotinų namų sąrašą Aplinkos ministerijai. Iš jų net 18 – Draugystės prospekto daugiabučiai.
Juose vienam kvadratiniam metrui šildyti per metus suvartojama nuo 150 kilovatvalandžių iki 184 kilovatvalandžių.
Bet pirmasis sąraše yra Ežero gatvės 15 daugiabutis. Jame šis šilumos energijos suvartojimo kriterijus siekia 242 kilovatvalandes. Patekti į pretendentų sąrašą galėjo namai, suvartojantys daugiau nei 150 kilovatvalandžių vienam kvadratui šildyti per metus.
Namo „rekordininko“, statyto 1957 metais karininkų bendrabučiui, būklė yra apgailėtina. Fasadas aptrupėjęs, plytos trupa, sienos šlapios. Kai kurie antro aukšto langai sukrypusiais mediniais rėmais nė neuždaryti.
„Geriau mūsų namą nugriautų, – sakė „Šiaulių kraštui“ šio Ežero gatvės daugiabučio gyventoja. – Žinome, kad esame pirmi, bet ta renovacija – tai mistika. Iš 20 butų savininkų tik 5–6 yra mokūs. Daug nė negyvena, išvažiavę į užsienį. Kas mokės už renovaciją, jeigu dabar namas skolų turi už 17 tūkstančių litų?“
Moteris už 2 kambarių būsto šildymą moka 470 litų. Jos nuomone, namą reikia tik griauti, o mokiems namo gyventojams pasiūlyti kitus būstus.
Ir už, ir prieš
Draugystės prospekto 3a daugiabutis – sąraše trečias. Jis taip pat statytas kaip bendrabutis. Bet namas tvarkomas – šviečia plastikiniai langai ne tik butuose, bet ir laiptinėse.
Vieni šio namo gyventojai tik duris pravėrę mums šaukė: „Jokios renovacijos, tik apgaus. Langus laiptinėje jau sudėjo, kiek reikėjo mokėti!“.
Kiti svarstė, jog renovacija būtų reikalinga. Tik kokia?
„Kad pas mus ir taip šilta, – stebėjosi šiame name būstą turinti Svetlana. – Mokame už vieno kambario buto šildymą nedaug – 120 litų, čia visi tokie 16–18 kvadratų kambariai. Negi nėra mieste „kiauresnių“ namų?“
Ji dėl renovacijos neprotestuotų. Bet mano, jog pirmiausia laiptines reikėtų sutvarkyti, nes „dvokia“, o paskui – fasadą.
Pensininkė Zofija būtų už renovaciją vien dėl to, kad jos kambario sienos drėksta nuo išorinės namo sienos.
Draugystės 6 namo gyventojas „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog yra už renovaciją. Už 56 kvadratinių metrų buto šildymą sausio mėnesį jis gavo 570 litų sąskaitą. Praėjusiais metais šalčiausiais mėnesiais mokėjo net 790 litų.
„Mokėčiau už renovaciją, jeigu tik mokesčiai bus mažesni. Tik kokia bus tos renovacijos kokybė, ar neapgaus su tuo nauju modeliu?“ – svarstė vyras.
Klausimų daugiau nei atsakymų
„Tą sąrašą kol kas sudarėme paviršutiniškai – tik pagal energijos suvartojimo kriterijų, – apie renovuotinų namų sąrašą sako miesto vicemeras Juras Andriukaitis. – Nes kol kas aiški tik schema, jog paskolą ims ne gyventojai, o renovavimo administratorius.“
Savivaldybėje svarstomas planas maksimum – renovuoti 50 namų. Yra į sąrašą įtraukti ir kai kurie Aušros alėjos, Vasario 16-osios, Dvaro, Varpo gatvių namai.
Draugystės prospekto namai statyti apie 1960 metus iš silikatinių plytų ir palyginti su kitais miesto daugiabučiais yra labiausiai „kiauri“.
„Kadangi tie namai koncentruojasi Draugystės prospekte, tai manome kompleksiškai čia renovuoti vieną du kvartalus, pakeisti ir tinklus, sutvarkyti kiemus, – sakė J. Andriukaitis. – Drįsome į sąrašą įrašyti ir tuos namus, kurie suvartoja šilumos šiek tiek mažiau, nei reikalaujama pagal atrankos kriterijų.“
Bet vicemeras neslepia, jog „klausimų yra daugiau nei atsakymų“.
„Bus dar daug „gražių“ techninių problemų, kurias reikės spręsti“, – prognozuoja vicemeras.
Savivaldybei reikės parinkti savo įstaigą, kuri ims paskolas renovuoti namus. Bankai reikalaus, kad įstaiga turėtų tam tikro dydžio kapitalą.
„O mūsų įstaigos yra silpnokos, – sakė vicemeras. – Kaip bus su įmokomis už paskolą, jeigu gyventojai nepajėgs mokėti mokesčių? Bankai vėluojančių nelauks.“
J. Andriukaitis abejoja, ar daug skolininkų turintį namą, reikia tempti į renovacijos traukinį.
Kol kas mieste yra renovuoti tik 39 daugiabučiai. O iš viso daugiabučių mieste yra apie 1000.
Susidūrę su renovacija daugiabučių bendrijų pirmininkai Savivaldybei pataria pirmiausia žiūrėti darbų ir naudojamų renovacijai medžiagų kokybės, vykdyti stiprią techninę priežiūrą.
„Techninė priežiūra turi būti tik vietinė, o ne iš Vilniaus, – įsitikinęs vicemeras. – Problema ir kas renovuos namus? Mieste pajėgių statybos bendrovių nedaug likę. O statybininkų ir pajėgumai, ir kvalifikacija turi būti atitinkama.“
Viceministrės komentaras
Jau siūloma 1000 – atrinks 500 namų
Daiva MATONIENĖ, aplinkos viceministrė, kuruojanti daugiabučių renovavimo programos įgyvendinimą:
– Mes jau gavome 23 savivaldybių sąrašus, kuriuose yra įrašyti patys neefektyviausi namai. Jų siūloma apie 1000. O realiai šiam demonstraciniam projektui atrinksime 500 namų. Kiekvienoje savivaldybėje gal tik po 15–20 namų.
Su savivaldybėmis pasirašysime susitarimus, savivaldybės turės galutinai atrinkti daugiabučius renovacijai iš sudaryto sąrašo.
Savivaldybės turės bendrauti su gyventojais, nes reikia 50 procentų plius vieno būsto savininko pritarimo, kad renovacija galėtų startuoti.
Savivaldybės turės parinkti savo įstaigą (viešąją ar butų ūkio), kuri būtų renovavimo programos administratorė. Ji turės imti paskolą, organizuoti, prižiūrėti ir kontroliuoti visą procesą.
Tie, kurie startuotų šiais metais galėtų pretenduoti į 40 procentų negrąžinamą valstybės paramą. Iš jų 15 procentų būtų skiriama iš „Jessica“ programos, kuri skirta daugiabučiams modernizuoti, ir 25 procentai – iš Klimato kaitos programos lėšų.
Gal kitais metais dar būtų toks pat paramos dydis, nes norime kuo greičiau panaudoti „Jessica“ fondo lėšas, kurios buvo nejudintos aštuonerius metus.
Gyventojai, atlikus renovaciją, kol bus išmokėta paskola, mokėtų 10 procentų mažesnius šildymo mokesčius, nei vidutiniškai mokėjo pastaruosius dvejus ar vienerius metus. Mokėtų, kaip sutartų: 6, 7 ar 8 metus.
Praktika rodo, kad renovuoti namai suvartoja 60–70 procentų mažiau šilumos, nei iki renovacijos. Todėl ta programa orientuota į tuos namus, kurie suvartoja daugiausiai energijos.
Norime, kad šiais metais bent jau būtų pasirašytos rangos sutartys. Projektavimo ir rangos darbai būtų perkami per Centrinę pirkimo organizaciją. Taip ne tik kainos mažėtų, bet ir procedūros sutrumpėtų iki 1 mėnesio.
Ir daugiabučių bendrijos gali dalyvauti šioje programoje, joms taip pat atitektų 40 procentų paramos. Visiems sąlygos yra vienodos.
Rūta JANKUVIENĖ