Skaudi eismo nelaimė įvyko 2021 m. kovo 5-sios vakarą, apie 20 val., kelio ruože, kur vyko kelio remonto darbai. Apie vykdomus darbus informavo kelio ženklai.
Šiame kelio ruože greitis buvo apribotas iki 50 km/val. Šiaulietė Agnė B. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir taip sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui.
Privalėdama važiuoti neviršydama leistino 50 km/val. greičio, moteris važiavo 20 km/val. greičiau. Teismas konstatavo, kad moteris neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, jog galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Viaduko nuokalnėje, ji pažeidė ant važiuojamosios kelio dalies buvusį kelio ženklą, nukreipiantį grįžti į įprastinę eismo kryptį.
Moteris negrįžo į įprastinę eismo kryptį, kliudė ir sugadino šį ženklą, nuvažiavo tiesiai ir taip išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu.
Per šį incidentą nukentėjo to kito automobilio vairuotoja A. M., kuriai nustatytos plėštinės žaizdos abiejų kelių srityje, dešinio žastikaulio lūžis, atviras skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų (dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio) lūžis.
Moteriai taip pat nustatytas plonosios žarnos plyšimas. Dėl šių įvardytų sužalojimų nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismas pripažino Agnę B. kalta dėl eismo įvykio, tačiau atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Moteris laiduotojos atsakomybei perduota 2 metų terminui be užstato, o baudžiamoji byla nutraukta.
Taip pat Agnei B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 tūkst. eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią sumą sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš draudimo bendrovės priteista 25 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui. Iš Agnės B. valstybės naudai dar priteista 447 eurai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Apeliacija iš draudikų pusės
Pirmos instancijos teismo sprendimas tenkino tiek kaltinamąją, tiek nukentėjusiąją. Tačiau apeliacinį skundą pateikė draudimo bendrovės teisininkai.
Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą dėl 25 tūkst. eurų neturtinės žalos priteisimo ir civilinį ieškinį atmesti visiškai.
Skunde nurodyta, kad viso teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertino 37 tūkst. eurų (iki nuosprendžio priėmimo dienos draudikas jau buvo išmokėjęs nukentėjusiajai 12 tūkst. eurų).
Draudimo bendrovės atstovai pažymėjo, kad laikosi pozicijos, jog nuosprendis minėtoje dalyje yra nepagrįstas – teismas nustatė neteisingą nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį.
Pabrėžta, kad draudikas neginčija, jog nukentėjusioji dėl įvykio patyrė neturtinę žalą, tačiau, anot jo, laikomasi pozicijos, kad išmokėta 12 tūkst. eurų draudimo išmoka yra teisinga ir pakankama jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Iš Nuosprendžio turinio akivaizdu, kad teismas iš esmės vertino tik įvykio pasekmes, tačiau plačiau neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų.
Teismo argumentai
Nuosprendyje nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje svarbu tai, jog sunkų sužalojimą patyrė jaunas žmogus, kurio tolimesniam tiek psichologiniam, tiek fiziniam vystymuisi patirtos traumos padariniai, ypač pastebimieji liekamieji požymiai (randai), turės didelės įtakos.
Pažymėtina, kad tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems yra daug svarbesnė aplinkinių nuomonė, todėl, teismo nuomone, nukentėjusioji dėl pasikeitusios gyvenimo kokybės, jos tikslų mokymosi ir poilsio srityse, patyrė ir ateityje patirs didelius išgyvenimus“.
Draudimo bendrovė su šiais teismo argumentais nesutiko. Anot jų, nors nukentėjusioji šiuo metu dėl patirtų sužalojimų dar negali užsiimti iki įvykio jai buvusia įprasta veikla, tačiau tai nereiškia, kad situacija nesikeis ateityje ir nukentėjusiosios profesinės galimybės, laisvalaikio leidimo būdai dėl patirtų sužalojimų bus riboti.
Byloje nustatyta, kad jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau negrįžtamų padarinių byloje nenustatyta. Nors gijimo, reabilitacijos procesai užtruko, tačiau tai neleidžia jos patirtų sužalojimų vertinti kaip sudėtingesnių, turinčių negrįžtamas pasekmes jos sveikatai.
Pastebėtina ir tai, kad dalis nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų yra susiję su gydymo procese padarytomis gydytojų klaidomis, kurios negali būti laikomos eismo įvykio pasekmėmis. Todėl esą draudikui pareiga atlyginti dėl šių klaidų ieškovės patirtą neturtinę žalą nekyla.
Nepaisant draudimo bendrovės argumentų, Šiaulių apygardos teismas nuosprendžio nepakeitė. Po šios teismo instancijos sprendimo, nuosprendis įsigalioja ir privalo būti vykdomas.
