Pirmasis siūlymas, kurį R. Šimašius savo feisbuko paskyroje tikino pateikęs Vyriausybei – judėjimo ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims Kalėdiniu laikotarpiu.
Anot jo, „jei žmonės nėra pakankamai sąmoningi, nesuprasdami, kad gali parvežti virusą savo vyresniems artimiesiems, pastaruosius turi apsaugoti valstybė“.
„Norite Kalėdų šeimoje – skiepykitės jau dabar“, – kreipėsi į dar nepasiskiepijusius asmenis Vilniaus miesto meras.
Noras riboti nepasiskiepijusių žmonių judėjimą itin nustebino buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Jo teigimu, tokiais ir panašiais siūlymais politikai erzina, skaldo, nervuoja visuomenę, kai turėtų bandyti su ja kalbėtis apie skiepų naudą.
„Man atrodo, kad politikams protas pasimaišęs arba jie visiškai nebejaučia, kas darosi visuomenėje, kiek ji yra įkaitusi. Jeigu nori valdžia prisišaukti bėdą ant savo galvos, jeigu nori, kad žmonės pradėtų daryti nesąmones, ką darė riaušių prie Seimo metu, tai jau jų valia. Tik paskui nereikia skųstis, kad kažkas kažką kursto“, – teigė jis.
Ne ką mažiau R. Šimašiaus siūlymas nustebino ir infektologą, profesorių Saulių Čaplinską.
Jo teigimu, Laisvės partijos nariai, kalbantys tik apie draudimus, ribojimus, o ne realius pandemijos valdymo planus, „naudoja karinę terminologiją, retoriką“ ir tai šokiruoja.
„Man čia nesisieja su ta jų laisvės idėja. Pirmiausia, reiktų ieškoti kitų metodų. Šis virusas juk niekur nedings, jis cirkuliuos tol, kol bus žmonija. Mums reikia išmokti su juo gyventi. Vietoje to, kad šviestų žmones, atsakytų į jiems kylančius klausimus, siūloma ir toliau eiti ta karine retorika. Tai tam aš nepritariu“, – teigė profesorius.
Tikina, kad galimybių pasas savo funkciją jau atliko
Nuo gruodžio 1 d. bus panaikintas ir nemokamas testavimą darbuotojams.
R. Šimašius atkreipė dėmesį, kad „testas savaime viruso plitimo nemažina, skiepas tą daro“, todėl siūlo svarstyti galimybių pasą suteikti tik paskiepytiems arba persirgusiems asmenims.
Tiek A. Veryga, tiek S. Čaplinskas teigia, kad nebereiktų kad nebeveiksminga koncentruotis vien tik į draudimus ir galimybių pasą. Jie pabrėžia, kad verta nepamiršti, jog galimybių pasas kaip idėja buvo sugalvota kaip idėja kelionėms, kad maksimaliai būtų užtikrinamas žmonių judėjimas tarp šalių.
Siūlymas neduoti galimybių paso testuojantiems ir S. Čaplinsko nuomone tik parodo, kad ir toliau į jį žiūrima kaip į spaudimo priemonę, nors jau seniai aišku, kad ši „spaudimo priemonė“ yra išsisėmusi, jos skatinantis poveikis eina prie ribos.
„Aš nebelabai žinau, kam tas galimybių pasas ir bereikalingas, o ir šiaip neaišku, ar jis buvo reikalingas. Kaip dabar suprantame iš visų pasisakymų, galimybių pasas – spaudimo priemonė skiepytis.
<…> Yra nuvertinamos priemonės, tokios kaip testavimas, kuris yra padaromas kaip mokama priemonė. Dabar pamiršta ir mažai kalbama apie specifines priemones – kaukes ir panašius dalykus. Tai nėra gerai“, – jam antrina ir A. Veryga.
Prašo nepamiršti testavimo svarbos
R. Šimašius taip pat teikė siūlymą, kad mokinių testavimas būtų privalomas, ne pasirenkamas.
„Taip apsaugotume ir mokytojus, ir moksleivių tėvus. Didžiausia problema čia - kaip užtikrinti, kad dėl testų tėvai nesugalvos neleisti savo atžalų į mokyklą, tokiu būdu kenkdami jų išsilavinimui. Į šio galvosūkio sprendimą turėtų pasijungti daugiau socialinių tarnybų“, – savo socialinėje paskyroje rašė jis.
Moksleivių testavimas, anot profesoriaus, be galo svarbus, tačiau dar svarbiau – išaiškinti moksleiviams, kad jie suprastų, kodėl reikia testuotis.
„Ir tai turėtų suprasti ir tėveliai, ir patys pedagogai. Testavimas yra labai svarbus – jei nebus laiku užkirstas kelias viruso plitimui, tai paprasčiausiai daugiau vaikų susirgs, kils protrūkiai ir problemos visai visuomenei“, – nurodo jis.
S. Čaplinskas taip pat pabrėžia, kad virusą platiną infekuotas žmogus, todėl testavimas, anot jo, yra labai svarbi prevencinė priemonė ir privalu atsižvelgti į tai, jog Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) testavimą nuolat akcentuoja jo reikalingą.
Taip pat svarbu žinoti, kad susiformavęs imunitetas, o ne skiepo faktas padeda žmogui apsisaugoti nuo viruso, teigia profesorius: „Ir čia labai svarbu atskirti medicinines argumentacijas ir teisines sąvokas, nes pats galimybių paso turėjimas žmogui, kuris pasiskiepijo prieš pusmetį, jau nieko nebereiškia – imunitetas jau gali būti išblėsęs ir dėl to kiekybinis antikūnių tyrimas gali būti ne mažiau svarbus nei pats faktas, kad pasiskiepijai. Jis taip pat gali būti netgi tikslingesnis“.
Skeptiškai vertina naujai įsigaliojusius ribojimus
R. Šimašius taip pat gyrė sprendimą
riboti lankytojų skaičių ir mažesnėse parduotuvėse.
„Mano nuomone, neturėtų būti taikomi jokie ploto apribojimai, tačiau visose parduotuvėse ir turguose reikalaujama Galimybių paso. Analogiškas sprendimas galėtų taikomas ir viešajame transporte - dėl kontakto pobūdžio ir atsekamumo neturime duomenų, kad čia labiau plistų virusas, tačiau kontrolieriai galėtų tikrinti ne tik bilietus, bet ir galimybių pasą“, – Nacionalinio operacijų centrą priimti kvietė jis.
Anot A. Verygos, Vyriausybė priimdama ploto ribojimus parduotuvėse, vaistinėse, turgavietėse, turėjo galvoti nuosekliai. Pasak jo, jei žmonės lauke bus susigrūdę, o viduje vaikščios tik keli, sunku pasakyti, ar šis ribojimas veiks. „
Vyriausybė, galutinai susipykusi su visuomene, matyt, nebelabai ir pasirinkimo turi. <…> Tačiau yra logiškų pastebėjimų ir iš vaistinių atstovų, kad ten gali kilti problemų. Ten žmonės neina pramogauti, o jeigu jie stovės lauke, bus apsunkintas priėjimas prie vaistų, tai gali ir kitokių problemų pagimdyti“, – kalbėjo meras.
Skeptiškai naujai įsigaliojusius ribojimus vertina ir profesorius S. Čaplinskas. Anot jo, reiktų atskirti vietas, kuriose žmonėms lankytis būtina, norint patenkinti būtiniausius poreikius nuo vietų, kurios ne itin reikalingos.
„Kaip neįleisti žmonių į vaistinę, jei jis neturi galimybių paso? Nesvarbu, ar jis serga, ar turi temperatūros, jis vis tiek turės stovėti lauke. Tai medicininiu požiūriu čia yra nepateisinima.
Kitas klausimas – ar jis dėvi kaukę, maksimaliai saugosi. Reikia atskirti, kur yra tiesioginės kontaktinės paslaugos, o kur jos užima trumpesnį laiką, pavyzdžiui, apsipirkti“, – nurodo jis, pridurdamas, kad valdantiesiems turėtų būti svarbiau ne akcentuotis į galimybių pasą, bet į kaukių dėvėjimą, atstumų laikymąsi ir vėdinimą.
„Turėtų aiškios higieninės normos patalpų vėdinime, turėtų būti aiški CO2 koncentracija ore ir eiti prie patalpų oro dezinfekavimo. Tai jau ir techniškai, ir finansiškai darosi prieinama. Lygiai taip pat, kai eina kalba apie barjerinę priemonę – kaukes, reikia neužmiršti ir papildomos priemonės – nosies purškalo, ypač tų purškalų, kurie turi jodo karagenino.
Tai suvilgo ne tik nosies gleivinę, padaro natūralias apsaugines savybes, bet ir surakina visus virusus – ar tai būtų gripas, ar koronavirusas“, – aiškino profesorius.
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 790 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – 1 mln. 645 tūkstančiai.
