Internetinis balsavimas rinkimus pabrangintų dešimtimis milijonų eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Būsimuose Seimo rinkimuose pasaulio lietuvių apygardoje planuojantys balotiruotis politikai reikalauja nustoti varinėti rinkėjus į balsavimo apylinkes ir Lietuvoje įteisinti internetinį balsavimą.
„Norisi, kad visi čia gyvenantys turėtų galimybę patogiai balsuoti internetiniu būdu“, – sako Seimo narys, liberalas Andrius Bagdonas.
Pasaulio lietuvių apygardoje, jei pasitvirtintų, tada žiūrėti it prezidento rinkimuose, Europos parlamento ir taip toliau“, – teigia Seimo narė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė.
„Referendume nedaug pritrūko balsų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Jei būtume turėję internetinį balsavimą, taip būtų nutikę, būtų aktyvumas didesnis“, – tikina Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Balsavimas būtų rizikingas
Tačiau daugybė gyventojų į internetinį balsavimą žvelgia nepatikliai:
„Vyresnio amžiaus žmonės ne visi turi prieigą prie interneto, būtų problema.“
„Ne, nenorėčiau, nėra saugu.“
„Gal būtų patogiau jaunimui, o vyresnio amžiaus žmogui sunkiau.“
„Būtų patogu tą padaryti internetu. Juolab visos paslaugos keliasi į internetą.“
„Bet yra pensininkų, kurie neįgalūs, jie nesusigaudo su internetu.“
Rinkimų sistemą peržiūrėjusios Seimo narių grupės prašymu, Vyriausioji rinkimų komisija už 80 tūkst. eurų užsakė studiją dėl galimybės Lietuvoje įteisinti internetinį balsavimą. Tyrimą atlikusios informacinių technologijų įmonės „Civitta“ atstovas skelbia, kad toks balsavimas būtų rizikingas dėl didelio visuomenės nepasitikėjimo, kibernetinės rizikos ir nestabilios geopolitinės padėties.
Prireiktų papildomų išlaidų
Be to, toks balsavimas Lietuvai esą kainuotų mažiausiai 20 mln. eurų per artimiausius 14 metų. Tai būtų papildomos biudžeto išlaidos prie dešimčių mln. eurų ir taip išleidžiamų rinkimams.
„Šių metų 3 rinkimams ir referendumui skirta per 60 mln. eurų, kurių didžiąją dalį sudarė komisijų narių atlyginimai“, – sako Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė.
Studijos rengėjai rekomenduoja internetinį balsavimą įvesti Lietuvoje ne anksčiau kaip po 6 metų.
„Naudos internetinis balsavimas ne visai sukuria, todėl nors tai realu, vis dėlto siūlome atidėti ir svarstyti ateity“, – teigia studijos rengėjas Mindaugas Vasiliauskas.
„Į visas sistemas galima įsilaužti, ištrinti, absoliutaus saugumo nėra“, – kalba „Vilnius Tech“ profesorius Antanas Čenys.
Įvesti intenetinio balsavimo neskuba
Tad matydami internetinio balsavimo kainą ir rizikas, politikai jo įvesti Lietuvoje ir toliau neskuba.
„Turėtų pasisakyti Konstitucinis teismas, ar tai galimas kelias, nes jis keičia esmę“, – teigia Seimo narys, „laisvietis“Kasparas Adomaitis.
„Atvertų platesnes galimybes rinkėjų papirkinėjimui. Kažkas gali atsivežti abejingą rinkėją, pasodinti prie kompiuterio, duoti atlygius, žmogus įves, ką reikia“, – sako Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma.
„Jei bandyti, tai mažuose rinkimuose. Šiuo atveju, kai būna atskiro Seimo nario perrinkimas. Negalim to daryti Seimo rinkimų metu“, – patikina Seimo narys, socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Neseniai lūžo eilinį kartą sistemos, norint gauti paramą turintiems saulės elektrines, stringa kitokios registracijos, platformos, technologiniai sprendimai dažnai nesuveikia“, – pasakoja frkacijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.
Pasaulyje visa apimtimis internetinis balsavimas vyksta tik Estijoje. Štai Prancūzijoje internetu gali balsuoti tik užsienyje gyvenantys rinkėjai, Jungtinėse Valstijose – gyvenantys užsienyje ir neįgalūs.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
