Komisijos duomenimis, balsuoti Lietuvoje teise pasinaudojo 228 Europos Sąjungos (ES) piliečiai. Iš viso tokią teisę turėjo 7060 asmenų.
Anot VRK, Lietuvos atstovus į EP rinko 53 Vokietijos, 46 Lenkijos, 22 Latvijos piliečiai, 18 prancūzų, 17 italų ir 11 olandų.
Tie ES valstybių narių piliečiai, kurie rinkimų dieną jau buvo sulaukę 18 metų, turėjo leidimą gyventi Lietuvoje ir pageidavo balsuoti čia rinkdami į Europos Parlamentą Lietuvos atstovus, buvo kviečiami kreiptis į VRK ir pateikti prašymą įtraukti juos į rinkėjų sąrašą.
Visiems teisę balsuoti EP rinkimuose Lietuvoje turėjusiems užsienio piliečiams dar vasario mėnesį komisija išsiuntė priminimus apie šią galimybę. Prašymus įrašyti į rinkėjų sąrašus pateikė 348 rinkėjai, o balsuoti atvyko 228.
2019 metais vykusiuose rinkimuose į EP Lietuvoje balsavo apie 300 ES valstybių narių piliečių.
ES direktyva ir Rinkimų kodeksas numato, kad visi ES valstybių narių piliečiai turi teisę pasirinkti, kurioje valstybėje balsuoti renkant EP narius: Lietuvoje ar valstybėje, kurios pilietybę jie turi.
Anot komisijos, svarbu paminėti, kad negalima tuose pačiuose rinkimuose balsuoti skirtingose valstybėse, t. y. daugiau kaip vieną kartą.
EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris iš 11 mandatų, antri rinkimuose liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.
Po vieną mandatą gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).
