Preliminariais skaičiavimais, centras per trejus metus kai kurioms įmonėms galėjo suteikti duomenų už 200 mln. eurų, tuo metu realiai jų gavo tik apie 300 tūkst. eurų.
Ministro teigimu, auditas padės nustatyti įmonei padarytą žalą bei atsakingus asmenis.
„Po truputį aiškėja tamsios Registrų centro paslaptys, aptikta įžūli schema, kaip saujelė išrinktųjų įmonių iš Registrų centro gaudavo nepagrįstas nuolaidas ir tuos pačius Registrų centro duomenis perpardavinėdavo iki 4,5 karto pigiau“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Masiulis.
„Pagal Vyriausybės nutarimą duomenys iš Registrų centro turi kainuoti 27 centus visiems. Deja, kai kuriems išskirtiniams tarpininkams duomenys buvo parduodami iki 4,5 karto pigiau. Panašu, kad valstybė negaudavo reikšmingų pinigų sumų“, – pridūrė ministras.
Anot jo, kol kas konkrečių įmonių pavadinimai nėra atskleidžiami, bet tikrinamos 3 bendrovių sutartys. Jas numatoma paviešinti po audito.
Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius teigė, kad kai kurioms šių įmonių Registrų centro duomenys buvo parduodami po 6 centus, o ne po 27 centus, kaip yra nurodžiusi Vyriausybė.
„Jokio teisinio pagrindo nei padorumo nebuvo aptikta, ir šiandien stabdome tokias sutartis. Informavome ūkio subjektus apie tai, kad sutartys bus keičiamos ir panaikinsime tas išskirtines sąlygas“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo S. Urbanavičius.
Anot jo, įvertinus iš įvairių Registrų centro valdomų registrų 2016-2018 metais paimtus duomenis, ir už tai sumokėtus abonentinius mokesčius – vienas abonentas kainuoja 36 tūkst. eurų per metus – centras galėjo suteikti duomenų už 200 mln. eurų, o realiai jų gavo tik apie 300 tūkst. eurų.
„Auditas turės atsakyti į klausimus, kokia buvo padaryta žala ir kiek valstybė iš tikrųjų neteko pajamų. Tyrimas taip pat turės nustatyti ir atsakingus asmenis, iš kurių privalėsime reikalauti žalos atlyginimo. Vertinsime ir tai, ar nėra baudžiamojo nusikaltimo požymių“, – sakė Registrų centro vadovas.
Pasak jo, nustatyta, kad daugiausiai duomenų paimta iš Juridinių asmenų, Gyventojų, Hipotekos bei Areštų registrų.
R. Masiulio ir S. Urbanavičiaus teigimu, neatmestina, kad dėl tokių išskirtinių sąlygų klientams atsakinga ir buvusi Registrų centro vadovybė.
Registrų centras tvarko esminius valstybės informacinius išteklius – pagrindinius valstybės registrus ir informacines sistemas. Juose kaupiami šaliai svarbūs duomenys, kurių pagrindu kuriamos ir teikiamos elektroninės paslaugos.
Centras pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 9,682 mln. eurų pajamų – 2,3 proc. mažiau nei 2017 metų sausį–kovą (9,909 mln. eurų), jo grynasis pelnas padidėjo 2,1 karto iki 1,105 mln. eurų.
