Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmės – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą.
JONAS PINSKUS
Ryškiausi partijos veidai J. Pinskus ir Ž. Pinskuvienė ne kartą žiniasklaidoje buvo aptarinėjami dėl tariamo rinkėjų balsų papirkinėjimo. O štai dar gegužės pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad tuo metu į Europos Parlamentą (EP) kandidatavęs Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus Kūčių vakarą lankydamasis Širvintų savivaldybės socialinių paslaugų centre ir perduodamas merės Živilės Pinskuvienės vaišes papirkinėjo rinkėjus.
Šeimos įmonėje algos galėjo būti mokamos vokeliuose
Šiemet krito dar vienas šešėlis ant Ž. ir J. Pinskų – šį kartą dėl šeimos įmonėje „Danielita“ tariamai apgaulingai tvarkytos apskaitos. Dėl šo policija šių metų birželio mėnesį pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaip pranešama, galimi nusikaltimai galėjo būti vykdomi maždaug prieš dešimtmetį.
Policijos tyrimas buvo pradėtas po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį buvusiai „Danielitos“ buhalterei. Iš pradžių šią bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Jis pripažino, kad 2008–2018 m. „Danielitos“ darbuotojai gavo neoficialų bendrovėje neapskaitytą darbo užmokestį – iš viso 51 tūkst. 411 eurų. Šių bylos aplinkybių nepaneigė ir nuteistosios skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas. Jo verdiktas įsiteisėjo balandžio 15 dieną.
„Vertindama pirmiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės versija, jog apgaulingą bendrovės buhalterinę apskaitą ji vykdė bendrininkaudama su bendrovės akcininke Ž. Pinskuviene, įmonės vadove A. Bareckiene ir, galimai, kitais įmonės vadovais, yra nepaneigta.
Visgi, galimas kitų asmenų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas šioje situacijoje niekaip nepaneigia ir nesumažina pačios Olgos V. kaltės, padarius šioje byloje jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ją išteisinti nėra pagrindo“, – balandžio 15 dieną paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistos „Danielitos“ buhalterės skundą.
Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad nuteistoji, buvusi įmonės buhalterė Olga V. savo parodymuose nurodė, kad akcininkė Ž. Pinskuvienė ir J. Pinskus naudojosi įmonės turtu savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir savinosi įmonės pinigines lėšas. Ž. Pinskuvienės nurodymu ir su jos žinia buvo vykdomas ir neapskaitytų grynųjų pinigų mokėjimas darbuotojams ir kitiems asmenims už darbą ir įvairias paslaugas.
Buvusi „Danielitos“ buhalterė tvirtino, kad įmonėje algos buvo mokamos vokeliuose. Ji taip pat liudijo, kad kiekvienais metais per Kalėdas buvo pastatyta kalėdinė eglutė, ant kurios kabėdavo vokeliai, kuriuose būdavo 100 Lt, vėliau – 50 arba 100 Eur.
„Per Velykas irgi būdavo piniginės dovanos, jos būdavo iš įmonės kasos. Taip daryti nurodė Živilė“, – tvirtino Olga V.
Kalbintas J. Pinskus tada Eltai teigė, kad teismas kruopščiai išnagrinėjo buvusios buhalterės bylą ir priėmė sprendimus.
„Buhalterė kalta, Apeliacinis teismas tą patvirtino. Dideles sumas jai reikia grąžinti. Jūs norite kvestionuoti teismų sprendimus?“, – Eltai teigė J. Pinskus.
Ž. Pinskuvienė taip pat tvirtino, kad tai – rinkiminis šou ir apie savo liudijimą teisme kalbėti nenorėjo.
VMI susidomėjo su Pinskų šeima susijusia rusiško kapitalo įmone
2022 metų gegužės mėnesį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ėmėsi kontrolės veiksmų dėl Palangoje veikiančios bendrovės „Bolsera“. Šis tyrimas buvo pradėtas po „Sienos“ publikacijos apie šios įmonės savininkus bei ryšį su Seimo nariu Jonu Pinskumi.
Nuo 2013 metų „Bolserą“ valdė buvęs Rusijos vidaus reikalų viceministras Vladimiras Kozlovas su žmona ir sūnumi. V. Kozlovas aukštas pareigas eina kompanijoje „Severstal“, priklausančioje vienam turtingiausių Rusijos žmonių Aleksejui Mordašovui. A. Mordašovui dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą taikomos ES sankcijos.
Kaip atskleidė „Sienos“ tyrimas „Jonas ir generolas“, Kozlovų šeimos verslo rodikliai kelia rimtų abejonių. Nuo pat įsteigimo įmonė veikia nuostolingai – sukaupti nuostoliai viršija 760 tūkst. eurų. Įmonės įsiskolinimai siekia beveik pusantro milijono eurų.
Kozlovų šeimos valdoma „Bolsera“ Lietuvoje turėjo dukterinę įmonę – bendrovę „Verslo investicijų vystymo grupė“. Ją 2016 m. iš „Bolseros“ perėmė Regionų partijos lyderis J. Pinskus. Jis į „Sienos“ klausimus neatsakė nei žodžiu, nei raštu, tačiau publikuotoje LNK televizijos laidoje „KK2“ Pinskų šeima pripažino savo ryšį su Kozlovais.
Pinskų šeima „KK2“ reportaže teigė nežinojusi, kad V.Kozlovos vyras – buvęs Rusijos vidaus reikalų viceministras, dirbantis oligarchui Aleksejui Mordašovui.
Kaip skelbia „Siena“, per bendrovę, perimtą iš Kozlovų „Bolseros“, J. Pinskus vystė kitus verslus. Tarp jų – bendrovę „Activ-Forex“, kuri skelbėsi prekiaujanti grūdais iš Rusijos. Ši įmonė bankrutavo. Bankroto proceso eigoje paaiškėjo, kad 2017 metais, J. Pinskui netiesiogiai valdant kontrolinį „Activ-Forex“ akcijų paketą, iš bendrovės sąskaitų dingo apie 230 tūkst. eurų. Dalis šių pinigų – apie 89 tūkst. eurų – buvo išgryninta per 87 operacijas bankomatuose, skirtinguose Lietuvos miestuose.
J.Pinskus tvirtina, esą grūdai turėjo būti ne tik iš Rusijos, bet ir iš Ukrainos. Politikas taip pat teigia, kad idėjos vystyti „Activ-Forex“ verslą apskritai atsisakyta, nes nuspręsta, kad „projektas neperspektyvus“. Apie dingusius ir išgrynintus pinigus Regionų partijos lyderis teigia nieko nežinantis.
ŽIVILĖ PINSKUVIENĖ
141 numeriu sąraše įrašytą Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė, tuo metu kandidatavusi į EP, taip pat gegužės mėnesį pažeidė Rinkimų kodeksą.
„Mes tai darome 9 metus ir darome tai dviejuose senelių namuose. Tą patį vakarą buvo pristatyti tie patys kepiniai. Jokios agitacijos jokiuose senelių namuose nėra buvę“, – atsakydama komisijai kalbėjo Ž. Pinskuvienė.
Tačiau toks pasiaiškinimas daugumos VRK komisijos narių neįtikino.
„Prasidėjus rinkiminei politinei kampanijai, asmenys, numatomi kelti kandidatais rinkimuose (...), turėtų susilaikyti nuo asmeninių dovanų teikimo potencialiems rinkėjams tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai“, – rašoma VRK Teisės ir tyrimų skyriaus pažymoje.
Ž. Pinskuvienę balsų pirkimo šešėlis Ž. Pinskuvienę persekiojo ir 2015 m. savivaldos rinkimuose. Į merės postą tuo metu „darbietė“ buvo išrinkta iš antro karto, mat kovo mėnesio vykusių rinkimų, kurie buvo pažymėti ne vienu rinkimų tvarkos pažeidimu, rezultatai buvo anuliuoti.
Kalinių balsų pirkimas
Pinskai buvo įsivėlę ir į kitą rinkėjų papirkinėjimo skandalą – dėl kalinių balsų pirkimo Darbo partijos kandidatų naudai byloje.
Tuometinė Darbo partijos narė Ž. Pinskuvienė 2012 m. vykusiuose rinkimuose pateko į Seimą, tačiau ikiteisminiame tyrime dėl kalinių balsų pirkimo minėta politikė mandato Konstitucinio Teismo sprendimu neteko. Tąkart pradėto tyrimo duomenimis, trys asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, susitarė už 30 tūkst. papirkti 3 tūkst. asmenų, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų „darbiečių“ sąraše esančius penkis narius, tarp kurių – Ž. Pinskuvienė ir jos vyras J. Pinskus.
Tyrėjai nustatė, kad įtariamųjų susitikimai dėl balsų pirkimo vykdavo Darbo partijos būstinėje Gedimino prospekte ir sostinės kavinėse.
Vėliau Vilniaus apygardos teismas įtariamuosius išteisino. Trijų teisėjų kolegija pareiškė, kad ir nebuvo pasikėsinta trukdyti pasinaudoti rinkimų teise, nes veika nutrūko iki pasikėsinimo stadijos, t. y. rengiantis daryti nusikaltimą. Teismas pažymėjo, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra baudžiamas, tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla tik už rengimąsi padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Vilniaus apygardos teismas taip pat teigė, kad byloje nėra duomenų, liudijančių, kad kokia nors suma buvo perduota konkrečiam ar konkretiems rinkėjams, jog šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Vis dėlto teismas pripažino, kad yra įrodyta, jog nuteistieji siekė papirkti rinkėjus balsuoti už tam tikrą politinę partiją ir jos kandidatus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rinkėjai realiai nebuvo papirkti ir nebuvo paveiktas jų sprendimas balsuoti už pasirinktą politinę partiją ir konkrečius kandidatus, šis nuteistųjų ketinimas nebuvo įgyvendintas.
Nepagrįstai atleido vyriausiąją gydytoją
2018 metais Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad Ž. Pinskuvienė turi kompensuoti žalą Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centrui, iš kurio ji neteisėtai atleido vyriausiąją gydytoją. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad medikės atleidimas neteisėtas ir jai priteista 22 tūkst. eurų. Šiuos pinigus Vilniaus apygardos prokuratūra prašė gydymo įstaigai priteisti iš Širvintų rajono savivaldybės merės asmeniškai.
Tuo tarpu Ž. Pinskuvienė teigė, kad vien neteisėto sprendimo priėmimas nėra pagrindas reikalauti materialinės žalos atlyginimo. Pasak jos, vyriausioji gydytoja iš pareigų buvo atšaukta ne darbdavio, o steigėjo, kurio atsakomybei netaikomos darbo teisės normos ir materialinė atsakomybė.
Vyriausiasis administracinis teismas 2021 metais patenkino merės apeliacinį skundą ir panaikino įpareigojimą atlyginti 22 tūkst. eurų žalą dėl nepagrįstai atleistos vadovės.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Ž. Pinskuvienė, atleisdama poliklinikos vadovę, veikė ne kaip vidaus administravimą vykdantis asmuo, bet kaip šios viešosios įstaigos savininko teises įgyvendinanti institucija.
vertinusi šias bei kitas aplinkybes, kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir merės skundą tenkino, o prokuroro prašymą atmetė.
Skandalingas pareiškimas dėl įtraukiojo ugdymo
Nors nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, Ž. Pinskuvienė rugpjūčio pabaigoje išplatino pranešimą, kad šie mokiniai Širvintose bus ugdomi atskirose, tam pritaikytose patalpose.
Į šį pareiškimą sureagavo ne tik kiti politikai, bet ir pats prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė tam nepritariantis. Anot jo, toks „getų“ steigimas mokyklose tik didintų ir taip esamą atskirtį.
Tačiau dalį specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokyti atskirose erdvėse užsibrėžusi Širvintų rajono savivaldybė nurodo nepriėmusi jokių oficialių teisės aktų. Dėl to šią informaciją gavę Vyriausybės atstovai apskrityse sako savivaldybės sprendimų vertinti negalintys, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į tai žada reaguoti tik gavusi atitinkamus skundus.
ANDRIUS PALIONIS
Antruoju numeriu sąraše į Seimą kandidatuojantis Andrius Palionis 2019 metais, tuo metu dar būdamas Žemės ūkio ministru, laiku ir tinkamai nedeklaravo privačių interesų, nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
VTEK pranešė, kad A.Palionis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą dėl privačių interesų deklaravimo, nes neužtikrino, jog nuo šių metų balandžio 25 iki rugpjūčio 8 dienos privačių interesų deklaracijoje būtų nurodyta, kad jis yra Birštono medžiotojų klubo "Lokupis" narys.
Taip pat nustatyta, kad jis laiku nedeklaravo fakto, jog pradėjo eiti žemės ūkio ministro pareigas. Tai jis turėjo padaryti per 30 kalendorinių dienų nuo pareigų pradžios. A. Palionis kaip ministras prisiekė rugpjūtį, o privačių interesų deklaraciją patikslino spalio pradžioje.
ZENONAS VAIGAUSKAS
Penktuoju numeriu sąraše įrašytas Zenonas Vaigauskas – buvęs ilgametis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas. Jis VRK nariu buvo 25 metus, o iš jų 23 metus jai vadovavo.
Per 2016 metų Seimo rinkimus Z. Vaigauskas sulaukė nemažai kritikos strėlių dėl netinkamai veikusios elektroninės sistemos. Per pirmąjį Seimo rinkimų turą VRK sistemai susidūrus su trikdžiais, dalis tik su asmens dokumentais, bet be rinkėjo kortelės atvykusių žmonių bent pusvalandį negalėjo balsuoti, nes nebuvo galima patikrinti, ar jie yra sąrašuose.
Be to, jungiantis per elektroninius valdžios vartus prie tinklalapio rinkejopuslapis.lt, tam tikrą laiką buvo galima matyti kitų žmonių asmens duomenis.
Po problemų per rinkimus daugelio partijų atstovai pripažino, kad dėl to kyla ir Z.Vaigausko atsakomybės klausimas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai kreipėsi į tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę dėl Z.Vaigausko atstatydinimo.
Kad tuometinis VRK pirmininkas dėl to turėtų atsistatydinti, pareiškė ir tuometis premjeras, socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius. Kritikos Z. Vaigauskui pažėrė ir tuo metu prezidentės poste buvusi Dalia Grybauskaitė.
Pats Z Vaigauskas tuo metu teigė, kad pasibaigus kadencijai nebesieksiantis šių pareigų.
„Tikrai neįsivaizduoju, kad galėčiau ten dar likti toliau. Darbas tikrai sunkus, čia reikia jaunesnio žmogaus. Manyčiau, kad pasikeitimai komisijos pirmininko reikalingi“, – BNS sakė jis.
