2018 metais Vyriausybė pristatė šešias struktūrines reformas, apimančias švietimo, finansų, pensijų, inovacijų ir sveikatos sritis – visų šių sričių ministrus delegavo LVŽS.
6 struktūrinės reformos
Mokesčių srityje nuo 2019 metų pertvarkoma mokesčių ir socialinio draudimo sistema, sujungiami darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai.
Pensijų srityje 2019 metais pertvarkoma II pakopos pensijų kaupimo sistema. Taip pat užsibrėžtas tikslas, kad vidutinė pensija pasieks 50 proc. vidutinio atlyginimo.
Švietime pamažu jungiamos šalies aukštosios mokyklos, išsikeltas tikslas optimizuoti mokyklas, didinti mokytojo profesijos prestižą, gerinti mokinių pasiekimus ir kt.
Sveikatos srityje planuojama trumpinti eiles pas gydytojus, plėsti mobilią slaugą, plėsti sunkių ligų prevencijos programas bei mažinti vaistų priemokas pacientams.
Inovacijų srityje žadama, kad sparčiau augs vidutinis darbo užmokestis, verslo išlaidos į inovacijas išaugs 1,5 karto, o bendrasis vidaus produktas (BVP) augs penktadaliu sparčiau.
Kovojant su šešėline ekonomika per 2019 metus planuojama surinkti 200 mln. eurų, užtikrinti sąžiningą konkurencinę aplinką ir daugiau investicijų bei didinti išteklius finansuoti struktūrines reformas.
Reformos su klaustuku
Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga pamena, kad valstiečiai rinkėjų balsus viliojo žadėdami reformas ir gana taikliai įvardindami egzistuojančias problemas.
„Rinkimų kampanijos metu valstiečiai pakankamai tiksliai diagnozavo įvairias bėdas. Ten viskas buvo labai teisingai. Po to jie šiek tiek turėjo populizmo, bet Vyriausybės programoje viskas nugulė gana pagrįstai ir logiškai. Galų gale, iš to tikrai nieko neišėjo, viskas yra daliniai sprendimai, tai atliekama ganėtinai chaotiškai“, – tv3.lt kalbėjo S. Spurga.
Minėtąsias reformas MRU docentas linkęs vadinti kosmetinėmis ar net nelaikyti reformomis.
„Mokesčių reforma kaip ir neįvykusi, tai tik kosmetiniai dalykai. Ligoninių pertvarka, teisės aktas yra, bet kaip tai vyks – daugybė klaustukų. O daugelio kitų sričių – lengvas chaosas ir nežinia. Pensijų didinimas nėra reforma. Tai nėra reforma. Jie kažką darė, bet ekspertų nuomonės skirtingos. Kad pakeitė skaičiavimą, fondus, tai gal šiokia tokia reforma, bet labai prieštaringai vertinama. Tai reiškia, kad ji dalinė ir neatsakanti į visus klausimus“, – teigė S. Spurga.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Mindaugui Jurkynui į akis labiausiai krinta taip ir neišspręstos švietimo problemos.
„Tai nesusikalbėjimas tarp buvusios ministrės Jurgitos Petrauskienės ir Seimo, pradedant universitetų jungimo klausimais ir baigiant mokytojų streiku, etatinio mokėjimo įvedimu, kuris nebuvo patikrintas pilotinėse mokyklose ir sukėlė didžiausią ažiotažą, pradedant kritika, baigiant ministrų atstatydinimu“, – tv3.lt kalbėjo M. Jurkynas.
Tačiau jis džiaugiasi, kad kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, finansavimas krašto apsaugai, politikams pavyko pasiekti konsensusą ir sutarti dėl būtinų pokyčių, kaip didesnis finansavimas.
Stebina ministrų elgesys
Septyni šios vyriausybės ministrai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pripažinti pažeidę įstatymą. Nors patys ministrai aiškina, kad tai atsitiko dėl neapsižiūrėjimo ir netyčia, M. Jurkynas pažymi, kad profesionalų Vyriausybė elgiasi neprofesionaliai.
„Jeigu mes pažiūrėsime politiškai, beveik pusė Vyriausybės narių yra atstatydinti ar atsistatydinę. Tai rodo, kad profesionalų Vyriausybėje ne viskas yra profesionalu. Vyriausybėje yra ministrų, kurie dirba pažeidę vieną arba kitą įstatymą, kitose Vyriausybėse tokie neužsibūdavo“, – teigė M. Jurkynas.
Ateities reformoms gali pritrūkti ryžto
Paprašytas įvardinti, kokių galbūt nepopuliarių, bet ryžtingų valdžios sprendimų reikėtų artimiausiu metu, S. Spurga minėjo viešojo sektoriaus pertvarką ir didesnį BVP perskirstymą.
„Ką mes matome dabar, kad ministras pirmininkas iškėlė naują iniciatyvą galvoti kažką su viešuoju sektoriumi, jo atlyginimo sistemos pokyčius keleriems metams. Jis tokį pokalbį inicijavo, kuris dar neprasidėjęs, bet galimai tai turės eigą“, – teigė S. Spurga.
MRU docentas taip pat antrina kritikuojantiems per mažą BVP perskirstymą ir mano, kad šioje srityje reikėtų esminių pokyčių. Perskirstymas – į šalies biudžetą surenkamų mokesčių padalinimas įvairioms viešoms paslaugoms ir įvairių sričių išlaikymui (švietimui, sveikatai, socialinei apsaugai ir kt.).
„Atkreipkime dėmesį, visada skaičiuojama, kam kas skiriama nuo BVP. Bet jeigu perskirstai dvigubai mažiau negu kitos šalys, tai kaip gali pavyti jas? Tai yra pasmerktas dalykas. Ir va čia yra tikrai nepopuliaru. Manau, kad reikia judėti šita kryptimi. Jeigu norime tikrai gerų paslaugų, geros kokybės, galbūt ne per vieną dieną, bet per kadenciją šitą galima būtų padaryti. Apie tai nekalbama, tos problemos tarsi nematoma. Tai jų pačių valstiečių žodžiai. Bet šita kryptimi neinama ir to nėra“, – pabrėžė S. Spurga.
Tačiau M. Jurkynas pažymi, kad šio Seimo ir Vyriausybės darbo pusiaukelė – puikus metas pradėti naujas, galbūt ne tokias populiarias reformas, nes iki rinkimų laiko dar per akis.
„Kaip tik yra pusiaukelė, nes prieš rinkimus yra skaudžiau. Politikai turi suderinti du veiksnius – vienas noras yra būti perrinktais, išrinktais, kitas – padaryti tam tikras reformas, kurios gali būti skausmingos, atsiliepti populiarumui ir reikšti reitingų mažėjimą. Jei politikai nori išlaikyti populiarumą, jie neužsiims reformomis, kurios yra skausmingos. Galbūt kažkur viešajame sektoriuje yra per daug dirbančių žmonių. Jų atleidimas sukels komunikacines problemas, nedarbą, neigiamą vertinimą. Klausimas, kaip tai reikia daryti“, – svarstė profesorius.
Paprašytas įvardinti, kokių reformų reikėtų imtis artimiausiu metu, M. Jurkynas įvardijo būtinas permainas švietime, socialinę ir sveikatos apsaugą bei šešėlinės ekonomikos mažinimą.
