Lietuvoje labiausiai konkuruoja bendrasis ugdymas, kur vyksta didžiuliai virsmai.
„Ne dėl to, kad mokyklos bijo tų reformų, bet todėl, kad toms reformoms yra visiškai nepasirengta ir todėl, kad tos reformos nedera tarpusavyje“, – trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje pažymėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Jis pristatė dalį ŠMSM žadamų reformų mokykloms ir mokyklų vadovų bei mokytojų požiūrį į jas.
Atnaujintos ugdymo programos
Jau nuo šio rugsėjo daugumos klasių mokiniai pradės mokytis pagal atnaujintas ugdymo programas.
„Šeimos iš principo dar nežino, kas jų laukia, bet mokytojai jau žino ir supranta. Yra didelis nerimas, didelis liūdesys. Vaikų ateičiai gali būti stipriai pakenkta. Nes apie vaikus, kas yra blogiausia, negalvojama“, – pažymėjo G. Sarafinas.
Jis pacitavo ir keletą mokytojų minčių apie šią reformą: „Netinka vietoje vadovėlių mokytojams palinkėti optimizmo. Netinka vietoje aiškios išorinio vertinimo tvarkos palinkėti ramybės“.
„Sutikite, tai labai stipru. Mokytojai dar laukia palinkėjimo „stiprybės“, paskui laukia palinkėjimo „laikykitės“, laukia gėlių, žvakių ir vainikų sudėjimo. Jie taip ironizuoja. Suprantate, jie sako, kad velionis yra Lietuvos švietimas. Ir čia paminėjome tik pirmą reformą, kuriai nepasirengta, o jų yra keliolika“, – sakė G. Sarafinas.
Labiausiai esą nepasisekė dabartiniams dešimtokams, kurie savo kailiu turės išbandyti kelių reformų „plentvolį“.
Tarpiniai patikrinimai 11 klasėje
Antroji reforma, apie kurią kalba G. Sarafinas – tarpiniai patikrinimai 11 klasėje.
„Įsivaizduokite, dabartiniai dešimtokai juos laikys po 8 mėnesių, nors apie juos dar absoliučiai niekas nežinoma. Jūs norėtumėte būti dešimtoko vietoje? Ateini ir nežinai, kas tavęs laukia. O jie tą patirs. Ir nežino ne tik dešimtokai, bet nežino ir mokyklų vadovai, nežino mokytojai.
Priminsime, kad būsimiems vienuoliktokams VBE įvertinimą sudarys dvi dalys: 40 proc. įvertinimo bus 11 klasėje per patikrinimą, o 60 proc. sudarys jau vadinamieji VBE. Įsivaizduokite jūs save būsimo 11-oko vietoje. Kada bus pusegzaminiai – neaišku. Iš ko vyks pusegzaminiai – visiškai neaišku. Niekas iki šiandien nėra paskelbta. Iš ko mokiniams ruošis ir mokytis? Absoliučiai nieko nėra“, – vardijo G. Sarafinas.
Kyla ir klausimai, kur turės būti kiti vaikai, kurie nedalyvaus pusegzaminuose, nes mokykla patikrinimų metu privalo būti tuščia.
Galimybė mokytis inžinerijos, užsienio kalbų
Nuo rugsėjo 1-osios gimnazistai, pasak ŠMSM, galės mokytis inžinerijos, filosofijos, ekonomikos ir įvairių užsienio kalbų.
„Kadangi šiai reformai nepasirengta, daugybė mokyklų savo mokiniams to nesiūlys. Įsivaizduokite, jūs esate vienuoliktokas, kuris ateinate pas savo mokyklos direktorių ir sakote: „mielas direktoriau, aš noriu mokytis inžinerijos. Noriu filosofijos, ispanų kalbos arba portugalų mokytis“. Direktorius jam atsako: „susipaprastink, jaunuoli. Supranti, nesiūlome mes to. Čia ministerija pajuokavo. Nėra variantų, nėra galimybių“.
Tai taip yra mokyklose. Tarsi pasiūlyta idėja, bet ji neveikia, nes mokyklos negali to mokyti“, – sako G. Sarafinas.
Daugybė mokyklų šiai dienai neturi nei psichologų, nei specialiųjų pedagogų, nei pagalbos mokiniui specialistų. Tai rodo, kad jos toli gražu nepasirengusios įtraukiajam ugdymui.
„Ir su tuo mes įšokame į tikrai rimtą iššūkį suvaldyti įtraukųjį ugdymą visose mokyklose“, – pažymi G. Sarafinas.
Matematikos ugdymo stiprinimas
Penktoji reforma – matematikos ugdymo stiprinimas.
„Nuo skandalingųjų matematikos VBE rezultatų paskelbimo praėjo daugiau nei 10 mėnesių. Bet, matyt, ir čia buvo palinkėta ramybės, stiprybės, optimizmo ir ilgų gyvenimo metų, daug džiaugsmo. Bet niekas nenuveikta.
Dabartiniai 12-okai, jeigu kokį nors pastiprinimą ir gavo, tai tik iš savo mokyklų, tik iš atsidavusių savo mokytojų. Kai kurie iš korepetitorių. Bet iš valstybės negavo nacionaliniu mastu nieko“, – tvirtino žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
Fizikos, chemijos, informacinių technologijų mokymas
„Šeštoji reforma padėtį netgi pablogino“, – sako G. Sarafinas.
„Tikrai daug verslo ir pramonės asociacijų rengė konferencijas, pristatymus, diskusijas, ką daryti, kaip gelbėti [situaciją]. Na, ŠMSM linksėjo ir tą susirūpinimą dvigubino, sakė, kad čia rimta problema, ir pasakojo, kiek daug pastangų yra dedama. Bet kaip dabar paaiškėjo, tos pastangos į priešingą pusę. Yra sumažėjęs besimokančių fizikos, chemijos, informacinių technologijų [skaičius] nuo rugsėjo. Kitaip tariant, vyksta regresas.
Iš tiesų, mūsų valstybėje užteko vos 50-ies metų, ir pakankamai stiprus fizikos, chemijos ir matematikos mokymas Lietuvoje teliko tik gražus prisiminimas. O kalbant taip grubiau – tik griuvėsių krūva liko“, – kalbėjo jis.
Pastaraisiais metais, anot jo, „ėmėme grįžinėti į tamsiuosius amžius“.
„Jeigu 2019 m. chemijos Lietuvoje mokėsi ir egzaminą laikė 1800 gimnazistų iš 25 tūkst., tai pernai – 1090. Jeigu 2019 m. fizikos VBE laikė 3100, tai pernai tūkstančiu mažiau – 2100. 2019 m. informacinių technologijų egzaminą laikė 3100, pernai – 2050“, – nurodė G. Sarafinas.
Per keturis metus sumažėjo ir laikiusių matematikos egzaminą. 2019 m. jį laikė 19 tūkst. 200, o pernai – 15 tūkst. 300.
