Seimas, nusprendęs pasikonsultuoti su tauta dėl branduolinės Lietuvos ateities ir pasiteiravęs piliečių, ar jie pritaria branduolinės jėgainės statyboms, pamiršo, kad prašyti tautos patarimo jau vėlu – Atominės elektrinės įstatymas priimtas dar 2007-aisiais.
Rinkimų reveransas
Konstitucinių teisių gynimo agentūros (KTGA) direktorius Liudvikas Ragauskis, komentuodamas Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 8 skirsnį, teigė, jog jame nėra nurodyta, kad patariamojo (konsultacinio) referendumo rezultatas yra privalomas įstatymų leidėjui.
„Konsultacinis referendumas – tautos valios išraiška, o referendumo rezultato įtaka įstatymo leidėjo priimamiems sprendimams yra politinės kultūros išraiška“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė L.Ragauskis.
Pašnekovo nuomone, šiuo referendumu politikai siekė gauti papildomų balsų rinkimuose, nes, jeigu jis būtų organizuotas, norint parodyti politinę atsakomybę, tą reikėjo daryti dar 2007-aisiais, kai buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas.
„Dabar, kai Seimas paklausė tautos nuomonės, lyg ir būtų logiška, kad, sužinojęs referendumo rezultatus, turėtų priimti vienokius ar kitokius sprendimus, bet parlamentas yra laisvas apsispręsti. Seimo nario, kuris turi laisvą mandatą, negali priversti priimti įstatymą, be to, konsultacinis referendumas neturi jokių teisinių galių“, – sakė L.Ragauskis.
Pokalbininko teigimu, dabar susiklosto apatinė konstitucinė situacija – tauta išsakė savo nuomonę, tačiau Seimas ją gali tiesiog turėti omenyje ir į ją nereaguoti.
„Tauta gali turėti vieną nuomonę, o Seimas – kitą“, – situaciją komentavo KTGA direktorius.
L.Ragauskis tikino, kad, remiantis Referendumo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, „kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka“, o Seimui reikia priimti sprendimą, kokios galėtų būti šio referendumo pasekmės.
Pašnekovas pripažino, kad konsultacinis referendumas buvo surengtas atvirkščia tvarka. „Logiška būtų, jei patariamasis referendumas būtų rengiamas prieš priimant sprendimą ir jo rezultatai apsvarstomi parlamente. O dabar viskas daroma atvirkščiai – sprendimas statyti atominę elektrinę Seime jau priimtas, o tautos nuomonės atsiklausiama tik dabar. Tai pavyzdys, kaip įstatymo leidėjas įgyvendina mūsų konstitucinę teisę, bet kaip realizuoti tą teisę, neaišku, nes realiai mes negalime jos įgyvendinti“, – apie referendumo paradoksą kalbėjo L.Ragauskis.
Bus sunku ignoruoti
Neigiama Lietuvos gyventojų nuomonė dėl atominės jėgainės statybų pasiekė ir kaimynų ausis. Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad priešiška lietuvių nuomonė apsunkins šio projekto įgyvendinimą, net jei konsultacinio referendumo rezultatai nėra teisiškai įpareigojantys. Jis pabrėžė, kad bet kuriai valstybei bus sunku ignoruoti šio referendumo rezultatus.
Žaliosios politikos instituto vadovas Linas Balsys teigė, kad šis referendumas yra itin svarbus istorinis faktas, kai pirmą kartą taip tvirtai išsakyta tautos nuomonė.
„Žinoma, dabar iš aukščiausių valstybės politikų lūpų pasigirsta įvairiausių manipuliacijų, susijusių su referendumo rezultatais, tačiau į tautos nuomonę turi būti atsižvelgta“, – mintis dėstė L.Balsys.
Pasak jo, politikų aiškinimai, kad referendumas neatspindi tikrovės, nes esą prieš atominę elektrinę pasisakė tik trečdalis šalies gyventojų (referendume dalyvavo 52,4 proc. rinkėjų, prieš pasisakė 62,7 proc.), yra tik išsisukinėjimai. Kartais susidaro įspūdis, jog gyvename ne teisinėje valstybėje, o tokioje, kur įstatymai interpretuojami taip, kaip širdis geidžia. Jeigu Referendumo įstatyme parašyta, kad referendumas laikomas įvykusiu, kai ateina daugiau kaip 50 procentų rinkėjo teisę turinčių piliečių ir aiškiai pasako savo nuomonę, tai yra tautos valia. Tai tas pats, kaip reikalauti užginčyti prezidento rinkimų rezultatus, kurie būna labai panašūs.
Nestinga interpretacijų
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius tvirtino, kad bus laikomasi tos pozicijos, kurią išsakė gyventojai: „Dabar pasigirsta labai daug interpretacijų. Mes esame už atominę energetiką, tačiau prieš šį konkretų projektą, ir manau, kad netikslinga būtų šiuo metu statyti bet kokią atominę elektrinę, nes dabar mes pasisakome už alternatyvią energetiką. Reikia greičiau įgyvendinti projektus, kurie ragina pereiti prie kuo didesnio biokuro naudojimo, šilumos ūkį reikia pertvarkyti į termofikacines elektrines, kurios naudoja iki 30 proc. mažiau dujų ir kartu gamina ir šilumą, ir elektrą. Dabar sutartyje numatyta, kad parengiamieji atominės elektrinės statybos darbai vyksta iki 2015-ųjų. Taigi galutinio susitarimo, kad bus statoma ta elektrinė, dar nėra. Be to, mes neturime susitarimo su Latvija ir Estija. Jeigu regioniniai partneriai nedalyvaus, tai Lietuvai toks projektas galėtų būti pražūtingas. Tuomet taptume priklausomi finansiškai, o tai daug baisiau negu būti priklausomiems energetiškai.“
Lietuvos Seimas žmonių verdiktą turės apsvarstyti ir sprendimą priimti iki lapkričio antros pusės. Sprendimą dėl referendumo gali priimti ir naujas Seimas, kuris į pirmą posėdį prezidento kvietimu paprastai renkasi ne vėliau kaip praėjus 15 dienų po rinkimų. Antras rinkimų turas vyks spalio 28 dieną, o VRK rinkimų rezultatus tvirtins po savaitės.
Marius EIDUKONIS
