„Pastaruoju metu girdime informaciją dėl koronavirusinės infekcijos kasdien augančius skaičius, todėl norėtųsi priminti, kad artėja šaltasis metų laikotarpis, kurio metu plinta ir kitos virusinės infekcijos. Ir labai gerai mums yra žinomas yra gripo virusas.
Kadangi šiais metais sergamumas koronavirusine infekcija pradėti registruoti tik vasario paskutinę savaitę, tuo metu gripas jau nebebuvo labai aktyvus, registruojami tik pavieniai atvejai.
Todėl šiais metais su koronavirusine infekcija mes kaip ir kartu startuojame su gripo sezono pradžia. Todėl norėtųsi priminti, kad yra infekcijos kaip gripo, kuri valdoma skiepais“, – sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Nemokami skiepai – 5 asmenų grupėms
Ji priminė, kad šiais metais VLK nupirko 205 tūkst. dozių, kurios pirmiausia skirtos 5 rizikos grupėms.
„Tai – medikai, nėščiosios, slaugos-globos gyventojai, vyresni nei 65 m. asmenys ir turintieji bent vieną lėtinę ligą. Šie žmonės yra skiepijami nemokamai.
Vakcina pasieks Lietuvą per du kartus, nes poreikis vakcinos yra labai didžiulis, gamintojai nespėja jos tiekti. Rugsėjo pabaigoje bus veža apie 100 gripo vakcinos, kitas likęs kiekis pasieks lapkričio pirmą savaitę, su šiokia tokia paklaida.
Ji pabrėžė, kad pirmiausia bus skiepijami medikai, patiriantys didžiausią riziką tam, kad būtų kas pasirūpina pacientais.
D. Razmuvienė pabrėžė, kad gripas kaip ir koronavirusas pavojingiausias vyresniems asmenims.
Paruoš skiepijimo planą
A. Veryga priminė, kad netrukus planuojama paskelbti gripo vakcinų rizikos grupėms skiepijimų eiliškumo ir tvarkos rekomendacijas, kad būtų išvengta gyventojų nepasitenkinimo ir grūsčių poliklinikose. Svarstoma, kad kiekviena rizikos grupė galėtų būti kviečiama skiepytis atskirai.
Tačiau pasiskiepyti nuo sezoninio gripo panorus beveik pusė rizikos grupės asmenų, todėl vakcinos visiems norintiesiems nepakaks, sako jis.
Pasak jo, tokias indikacijas parodė liepą atlikta gyventojų apklausa.
SAM užsakymu liepos 16–30 d. atlikus reprezentatyvią gyventojų apklausą visoje Lietuvoje, nustatyta, kad beveik pusė gripo rizikos grupei priklausančių Lietuvos gyventojų rudenį planuoja nemokamai skiepytis nuo sezoninio gripo. O savo arba darbdavio lėšomis nuo gripo ketina skiepytis ketvirtadalis šalies piliečių. Apklausa parodė, kad beveik trečdalis (31 proc.) visų apklaustųjų priklauso gripo rizikos grupei, t. y. yra vyresni nei 65 metų, sergantys lėtinėmis ligomis, dirbantys sveikatos priežiūros įstaigos ar nėščios moterys. Iš esančiųjų rizikos grupėje daugiau nei pusė (57 proc.) yra vyresni nei 50 metų amžiaus ir su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 700 eurų) per mėnesį (67 proc.). Moterys gripo rizikos grupėje sudaro 38 proc.
Beveik pusė (47 proc.) gripo rizikos grupei priklausančių gyventojų nurodė, kad jie ketina nemokamai skiepytis nuo sezoninio gripo 2020 m. rudenį, 4 iš 10 (40 proc.) atsakė, kad skiepytis neketina, o kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) dar yra neapsisprendę.
Iš priklausančiųjų gripo rizikos grupei aktyvesni yra specialistai ir tarnautojai – iš jų ketina skiepytis net 66 proc., taip pat darbininkai bei techniniai darbuotojus – iš jų planuoja skiepytis 57 proc.
Tarp 65 metų amžiaus ir vyresnių šalies gyventojų skiepytis ketina 44 proc., tokių planų neturi – 41 proc. Tarp tokio amžiaus respondentų labiau ketina skiepytis moterys (46 proc.) nei vyrai (40 proc.).
Kaip parodė tyrimas, ketvirtadalis (26 proc.) gyventojų, nepriklausančių gripo rizikos grupei, šių metų rudenį ketina skiepytis nuo sezoninio gripo savo arba darbdavio lėšomis, o 63 proc. neketina to daryti. Dešimtadalis (11 proc.) dar kol kas nėra apsisprendę šiuo klausimu.
Kad rudenį ketina savo ar darbdavio lėšomis skiepytis nuo sezoninio gripo kiek dažniau nurodė moterys (30 proc.), 30–49 metų amžiaus žmonės (28 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (39 proc.) bei su didžiausiomis (virš 1200 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (29 proc.), o vertinant pagal profesijas – vadovai (37 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (32 proc.).
Kad savo ar darbdavio lėšomis neketina skiepytis dažniau atsakė respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (83 proc. neketina), su mažiausiomis (iki 700 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (80 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (85 proc.).
Lietuvos gyventojų apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1020 respondentų.
