Parlamentas ketvirtadienį 69 balsais „už“, septyniais „prieš“ ir 24 Seimo nariams susilaikius po svarstymo pritarė tokioms Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo – jis planuojamas kitą antradienį.
Už pataisas balsavo valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio atstovai, po kelis atstovus iš opozicinių frakcijų, „prieš“ buvo arba susilaikė valdančioji Laisvės frakcija, keli socialdemokratai, „valstiečiai“.
Šias pataisas kritikuoja žmogaus teisių gynėjų organizacijos, kurių teigimu taip būtų įteisinti tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ šią savaitę pareiškė, kad toks įstatymas „uždegs žalią šviesą kankinimams“.
Pataisas inicijavusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pataisos aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo, ir būtinos norint užtikrinti šalies nacionalinio saugumo interesus. Ministerija taip pat pažymi, kad įstatyme numatyti saugikliai dėl pažeidžiamų asmenų.
ŽTK vadovas: apgręžinėjama pagal veido spalvą
Pristatydamas pagrindinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadą jos pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas jį vadino kompromisiniu, nes buvo pritarta kai kuriems Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) siūlymams.
„Tai, mano požiūriu, yra kompromisinis variantas, aš asmeniškai galbūt norėčiau griežtesnio, bet ką jau padarysi, turim bendrą nutarimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete“, – sakė L. Kasčiūnas.
Seimo ŽTK vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad įstatyme pažadėtas individualus migrantų situacijos vertinimas „popieriuje atrodo pakenčiamai“, tačiau apgręžtų migrantų statistika rodo, kad toks mechanizmas neveikia.
T. V. Raskevičius pristatė statistiką, kad pernai fiksuota beveik 11,5 tūkst. bandymų kirsti Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės, o iš jų tik 206 užsieniečiams buvo leista kirsti sieną ir pateikti prieglobsčio prašymą – iš jų 172 buvo Baltarusijos arba Rusijos piliečiai. 28 atvejais buvo pritaikytos Europos Žmogaus Teisių Teismo laikinosios apsaugos priemonės, šeši žmonės buvo įleisti dėl kitų priežasčių – iš jų trims buvo amputuotos galūnės.
„Galiu konstattuoti, kad mūsų pasienyje nevyko, nevyksta ir nevyks joks individualus vertinimas. Žmonės yra atstumiami pagal jų veido spalvą, kai baltiems žmonėms leidžiama kirsti sieną, o žmonės, turintys tamsesnį atspalvį, yra atstumiami“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas kritikavo įstatyme numatytą Valstybės sienos apsaugos tarybos rėmėjo institutą, sakydamas, kad pasieniečių rėmėjai jie bus įgalinti naudoti smurtą prieš migrantus.
„Įteisinami pasieniečių rėmėjai, skamba gražiai, bet tų rėmėjų pagrindinė paskirtis – naudoti smurtą prieš pabėgėlius. Pagal (vidaus reikalų ministrės) A. Bilotaitės logiką, Lietuvoje turi atsirasti žmonių, kuriems bus išdalintos guminės lazdos arba prievartos naudojimo priemonės, ir kurie galės galbūt būti tomis rankomis, kurie atstūminės žmones. Aš abejoju, kad tokių žmonių Lietuvoje atsiras, nebent nacionalsocialistinės organizacijos, kurių, beje, Lietuvoje yra, ir yra atstovų Seime, kurie galės atsiskleisti ar parodyti savo potencialą“, – kalbėjo V. Bakas.
Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas tvirtino, kad svarstomos pataisos – neišvengiamos, tai rodo ir neteisėtų migrantų statistika, smarkiai kritus jų skaičiui, kai Lietuva pradėjo juos apgręžinėti prie sienos.
„Kai mes pradėjome taikyti apgręžimą, dabar tai vadinasi neįleidimo politika, srautai migrantų, kuriais naudojosi A. Lukašenka ir režimas, žmonių gabentojai, krito dramatiškai, ir krito srautai ir vaikų, ir senelių, ir pažeidžiamų grupių, nes atėjo signalai iki tų bendruomenių – nevažiuokit per Lietuvą, nes bus sunku, nerizikuokit savo likimais, tokiu būdu mes ir atgrasom nuo nelegalios migracijos“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.
Apgręžti leidžiama tik pasienyje
Svarstant komitetuose įstatymo projektas buvo pakeistas – į jį kaip kompromisinė įrašyta nuostata, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos. Ją pasiūlė Žmogaus teisių komitetas.
VRM parengtame Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisų projekte buvo įrašyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją neteisėtai į šalį patekę užsieniečiai neįleidžiami neapibrėžiant, kurioje šalies vietoje jie sulaikomi.
Taip pat Žmogaus teisių komiteto siūlymu pritarta nuostatai, kad tarp išimčių, kai užsieniečiai įleidžiami į šalį, būtų ne tik nuo karinės agresijos bėgantys asmenys, bet ir kitos grėsmės, pavyzdžiui, ginkluoti konfliktai. Be to, persekiojimo sąvoka papildyta, suvienodinant ją su Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencija.
Valstybės sienos ir jos apsaugos pataisomis siekiama įtvirtinti migrantų apgręžimą pasienyje, kuris pradėtas vykdyti vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.
Taip pat ketvirtadienį buvo priimtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurios leis užsieniečiams pateikti prieglobsčio prašymus, neatsižvelgiant į tai, ar jie į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai.
Dar įstatymo projektu panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
Tačiau įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties lieka šiuo metu galiojanti nuostata, kad iki priimamas sprendimas įleisti migrantus į Lietuvą, jie laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Pastarieji pakeitimai priimti atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pernai metų sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.
Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20,1 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
