„Esu gavęs kitų Seimo narių, sėdinčių (Seimo salėje – BNS) prie P. Gražulio, kad tai yra ne pirmas kartas, kai daromas toks veiksmas ir balsuojama už kitus Seimo narius“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.
„Jeigu Seimas pritars specialiai Seimo komisijai, šituos pareiškimus tikriausiai reikės vertinti ir rinkti papildomus įrodymus“, – pridūrė parlamentaras.
Anot jo, Seimo nariai pamena konkrečius tokio P. Gražulio elgesio atvejus.
Laisvės frakcijos narys inicijuoja apkaltą P. Gražuliui už tai, kad jis pernai per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.
„Seimo narys sąmoningai balsavo už kitą Seimo narį, sulaužė Konstituciją ir Seimo nario priesaiką“, – teigė T. V. Raskevičius.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad reikėtų panagrinėti P. Gražulio veiksmus.
„Reikėtų panagrinėti tą klausimą, apsispręsime tik dėl komisijos, yra terminas iki gegužės 1-osios pateikti išvadą, ir tuomet Seimas apsispręstų dėl tolesnių veiksmų. Tai aš balsuosiu už“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė parlamento vadovė.
Tuo metu socialdemokratas L. Jonauskas tvirtino nematąs pagrindo apkaltai, skriaudos nejaučiąs, o P. Gražulio elgesį vadino klaida.
„Padaryta klaida, akivaizdu, reikia atleisti (...) Manau, kad (P. Gražulis – BNS) daro daug tų klaidų, bet iš kiekvienos jis pasimoko“, – kalbėjo politikas.
„Manyčiau, kad (apkalta – BNS) greičiausiai perteklinė priemonė, juoba, kad jau netrukus iš teismo turėtų atkeliauti kitos žinios, ir tas mandatas savaime gali nutrūkti“, – sakė L. Jonauskas.
P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
L. Jonauskas pasakojo su P. Gražuliu ne kartą kalbėjęs, kodėl šis balsavo už jį: „Petras sako, kad nepamena, galbūt impulsyviai tai padarė, jis tos akimirkos neprisimena“.
Seimas antradienį ketina svarstyti siūlymą pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui dėl to, kad šis balsavo už kitą Seimo narį.
Pirmiausia bus sprendžiama, ar sudaryti laikinąją komisiją, kuri iki gegužės 1-osios turėtų atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.
Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.
Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.
Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.
Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuos, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
