Antradienį Seime vykusioje konferencijoje „Šeimos ir darbo balansas: kodėl jo reikia siekti ir kaip užtikrinti“ pasisakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji teigė, kad pati, kaip politikė moteris, savo kailiu patyrė sunkumų, derindama darbą su šeimyniniu gyvenimu.
„Būsiu atvira, tarp priežasčių, atvedusių mane į politiką, šeimos ir darbo balanso aktualija, moterų teisės buvo vienos iš prioritetitinių. Atėjusi spręsti šio klausimo per kurį laiką ir savo kailiu dar aiškiau pajutau, kiek tai aktualu“, – teigė ji.
Jos teigimu, tai nėra vien Lietuvos reikalas – visoje Europoje vis dar ieškoma būdų, kaip padėti moteriai auginti vaikus ir tuo pat metu neapleisti karjeros.
„Mes neignoruojame realybės. Yra dar daug erdvės ir ne viena problema. Lietuvoje sukursime optimalią terpę, kurioje bus įmanoma kurti šeimas neaukojant karjeros bet kokioje srityje: moksle, mene, kultūroje, versle, politikoje, sporte ar visuomeninėje veikloje. Mes žingsnis po žingsnio artėjame prie to“, – prognozavo V. Čmilytė-Nielsen.
T. V. Raskevičius: siūlau mesti iššūkį lyčių nelygybei
Tuo tarpu Laisvės frakcijos atstovas, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius iškėlė lyčių lygybės problemą Lietuvoje ir minėjo, kad užtikrinant galimybes derinti darbą su šeima, galima keisti įsisenėjusius lyčių stereotipus.
„Raktas į lyčių lygybę slypi atsakyme į klausimą – kaip sudaryti prielaidas visiems šeimos nariams aktyviai dalyvauti politiniame, ekonominiame, visuomeniniame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime? Džiaugiuosi, kad atsakymų į šį praktinį, o ne retorinį klausimą ieškosime aukščiausioje politinėje Lietuvos institucijoje – Seime“, – minėjo jis.
Politikas teigė niekada nemanęs, kad šeimos ir darbo balanso problema jam bus aktuali dėl kelių priežasčių. Jis neslėpė, kad norėtų pats daugiau laiko praleisti su savo atžala.
„Visų pirma dėl to, kad esu vyras ir karjeros perspektyvos svarbiau nei miegas, poilsis ir sveikata. Visų antra, esu žmogus, kuriam visuomenė nuolat isteriškai kartoja, kad tokie kaip aš nebūna ir negali būti tėvais. Tačiau gyvenimas nuostabus tuo, kad nenuspėjamas.
Man ir mano sūnui labai pasisekė, kad auga dviejų mamų šeimoje. Mes turime 3 širdis ir 6 rankas, kurias galime padovanoti rūpesčiui ir mūsų sūnaus gerovei. Tai nėra lengva, o ką jau kalbėti apie tas mamas, apie tas šeimas, kur vaikų priežiūra patikėta tik vienam iš tėvų. Norėčiau turėti galimybę praleisti daugiau laiko su savo sūnumi ir tikiu, kad Lietuvoje taip jaučiasi dauguma tėčių“, – teigė jis.
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje tėvystės atostogų dažniau išeina moterys nei vyrai. 2021 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimas atskleidė, kad 7 iš 10 moterų jaučiasi kaltos, derindamos profesinę veiklą su vaikų auginimu, pabrėžė parlamentaras.
Taip pat T. V. Raskevičius iškėlė lyčių nelygybės klausimą. Jis pastebėjo, kad politikos srityje moterų yra gerokai mažiau nei vyrų.
„Šiuo metu Seime dirba 38 Seimo narės moterys ir tai sudaro viso labo 27 proc. nuo taip vadinamos Seimo populiacijos. Vienintelė frakcija Seime, kurioje moterų yra tiek, kiek daugmaž visuomenėje (tai yra, daugiau negu pusė) yra mažutė Laisvės frakcija. Demokratiniuose rinkimuose teisę dalyvauti visi turi vienodą, tačiau visuomenėje ir politikoje įsišakniję moterims taikomi lūkesčiai ir stereotipai užkerta kelią joms aktyviai dalyvauti politiniame šalies gyvenime. <...> Šiandien Lietuvoje vyrams vis dar nepriimtina verkti, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos priežiūros darbų. Siūlau mesti iššūkį šioms visuomenės normoms ne tik skambiais šūkiais ir lozungais, bet ir realiomis viešosios politikos priemonėmis“, – sakė Seimo narys.
Jis akcentavo, kad šeimos ir darbo balansą pavyktų užtikrinti, jei daugiau vyrų prisidėtų prie vaikų auginimo.
„Turime daryti viską, kad paskatintume vyrus Lietuvoje labiau ir aktyviau įsitraukti į vaikų priežiūrą“, – apibendrino T. V. Raskevičius.
Daugiau nei pusė skurstančiųjų – vieniši tėvai
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė darbo ir šeimos balansą vadino „tema, aktualia kiekvienam ir kiekvienai“. Ji pritarė V. Čmilytei-Nielsen, kad šis klausimas turėtų būti prioritetas politikų darbotvarkėje.
„Privalome užtikrinti lygias galimybes tiek motinoms, tiek tėvams, tiek asmenims, kurie neturi vaikų, derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą“, – minėjo ji.
Ir papildė, kad kartu privalu atsižvelgti žmonių su negalia, taip pat asmenų, kuriems reikalinga slauga, artimųjų priežiūra, poreikius.
Lygių galimybių kontrolierė pažymėjo, kad vienišos motinos arba tėvai neretai gyvena ties skurdo riba. Jos nuomone, prie lyčių nelygybės prisideda dar ir skirtingi atlyginimų dydžiai vyrams ir moterims.
„Daugiau negu pusė skurstančių asmenų yra asmenys, kurie vieni augina vaikus. Dažniausiai tai yra moteris. Ne iki galo atsižvelgiama į tai, kad didžiulę įtaką lyčių nelygybei daro pajamų nelygybė, kuri pasiskirsto per skirtingus sektorius. Feminizuotose profesijose apmokama gerokai mažesnis darbo užmokestis“, – minėjo ji.
Lietuvoje kreivai žiūrima į vyrus, kurie išeina tėvystės atostogų, pastebi B. Sabatauskaitė. Negana to, moterys sulaukia priekaištų, kai anksčiau grįžta į darbo vietą, o kūdikį prižiūri trumpiau.
„Tėvai, kurie pasiryžta ir nori išeiti vaiko priežiūros atostogų, vis dar susiduria su neigiamu požiūriu: O ką veiks tavo žmona ar partnerė, ar tu sugebėsi? Lyg tėvai patys savaime neturėtų gebėjimų leisti laiko su savo vaiku ir jo prižiūrėti. <...> Tuo tarpu, atvirkščiai, motinos, kurios nusprendžia grįžti iš vaiko priežiūros atostogų, susiduria su kaltinimu, kad nepakankamai skiria dėmesio vaikui“, – situaciją apibūdino B. Sabatauskaitė.
Pasak Seimo žmogaus teisių komiteto, Lietuvoje vykdomos šeimos ir su vaiko priežiūra susijusios politikos priemonės dažniausiai neskatina šeimos bei darbo pusiausvyros. Tai dar labiau sustiprina naštą moterims vaiko priežiūros srityje, skatina tradicinį darbų pasidalijimą tarp moterų ir vyrų, rašoma pranešime žiniasklaidai.