Politikas antradienį Seimui pateikė statuto pataisas, kuriose numatoma komitetui leisti svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės žmogaus teisių ir laisvių politikos formavimo, plėsti jo galias.
Po pateikimo politikai nepritarė šiam projektui. Už pasiūlymą balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 36, 32 parlamentarai susilaikė. Projektas grąžintas tobulinti.
Veiklos kryptys nekeistos virš 20 metų
T. V. Raskevičius pažymėjo, kad Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptys nustatytos dar 1999 m., tad reikia tiksliau ir išsamiau apibrėžti komiteto veiklą. Jo teigimu, siūlomos pataisos apibrėžtų tas sritis, kuriose komitetas ir taip faktiškai veikia.
„Aš asmeniškai, kaip komiteto pirmininkas, ir komiteto nariai tikimės, kad įstatymo projektu tiksliau apibrėžus komiteto veiklos sritis, jos atitiks realią komiteto veiklą, svarstomų klausimų pobūdį.
O tai tikėtina turės didesniam visuomenės pasitikėjimui komiteto veikla, komiteto veiklos produktyvumu bei efektyvesne žmogaus teisių ir laisvių apsauga“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo T. V. Raskevičius.
Darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teiravosi, ką komitetas nagrinės vaiko teisių ir privataus šeimos gyvenimo srityse.
„Turint mintyje, kad visuomenėje nemažai susipriešinimo dėl tos pačios lyties žmonių gyvenimo kartu, dėl partnerystės, dėl jūsų anksčiau teiktų iniciatyvų, norisi išsklaidyti bet kokias abejones, kad bandoma judėti tik viena kryptimi, vieno eismo keliu“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
T. V. Raskevičius teigė, kad vaiko teisių, privataus ir šeimos gyvenimo sričių klausimai komitete yra nagrinėjami per žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo prizmę.
Kritikavo Laisvės partijos nekokybiškus projektus
Konservatoriai Vilijai Aleknaitei-Abramikienei kilo klausimų, ar komitetas neužsimojo po savo sparnu priglausti per daug sričių.
„Ar jūs nemanote, kad paėmęs viską į savo jaunas gležnas rankas, tiesiog sumažinsite teisės aktų kokybę?“ – klausė konservatorė.
Politikė ragino nepritarti, jos nuomone, nekokybiškai parengtam projektui.
Konservatorius Jurgis Razma apgailestavo, kad kolegos nežiūrėjo į siūlymų turinį, o atakavo konkrečią asmenybę. Politikas ragino pritarti T. V. Raskevičiaus projektui. Toks kolegos palaikymas T. V. Raskevičiaus projektui sulaukė V. Aleknaitės-Abramikienės kritikos.
„Man nepatinka, kad Laisvės partija nuolat teikia, išmeta kažkokias idėjas kaip triušį iš fokusininko kepurės, kurios paskui pasirodo visiškai netinkamos. Kiekvienam iš mūsų pasitaiko kažką nekokybiškai paruošti. Bet kai tai tampa sistema, taip globėjiškai žiūrima į jaunąjį partnerį, visiškai nekritiškai leidžiant jam išsidirbinėti, tai atleiskite, jokių čia asmeniškumų nėra.
Mes esam Seimas, ne vaikų darželis. Jei yra paruošiamas nekokybiškas įstatymas, kurį net Teisės departamentas sunešioja, tai nebūkim juokingi. Tegu ateina gerbiamas Raskevičius su kokybiškai parengtu teisės aktu“, – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.
T. V. Raskevičius siekia, kad komiteto galios būtų aiškiau apibrėžtos. Pagal politiko projektą, komitetas rengtų ir svarstytų įstatymus, kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus asmens gyvybės, laisvės ir orumo, pilietinių ir politinių teisių, vaiko teisių, lyčių lygybės, žmonių su negalia teisių, tautinių mažumų ir kitose srityse.
Be to siūloma numatyti, kad Žmogaus teisių komitetas, jei to prireiktų, rengtų nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi bei kitais Seimo skiriamais pareigūnais, užtikrinančiais žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, nutarimo projektą ir teiktų jį svarstyti Seimui.
Taip pat norima, kad Žmogaus teisių komitetas atliktų institucijų, sprendžiančių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo klausimus, išskyrus teismus, parlamentinę kontrolę
