Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro laikinojo vadovo, sociologo Tado Leončiko teigimu, prielaidų, dėl kurių pastaruoju metu vis intensyviau pasireiškia visuomenės baimė, neapykanta, kuri neretai įgyja ir smurto pavidalą, yra daug.
„Jau keletą metų skustagalvių kultūra Lietuvoje augo, stiprėjo ir plėtėsi, tai matė ne tik tuo besidomintys, bet ir jaunimas. Žiniasklaidoje šiems reiškiniams taip pat skiriama daugiau dėmesio. Tad atgarsio visuomenėje, baimių stiprėjimo buvo galima tikėtis“, - spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo sociologas.
Anot jo, Lietuvos visuomenės nepakantumas kitoms grupėms yra apskritai santykinai aukštesnis nei kitose šalyse, o auganti socialinė nelygybė bei didėjanti imigracija ateityje šias tendencijas tik dar labiau sustiprins.
„Visuomenėje matome augančią socialinę nelygybę. Visuomenė šios nelygybės suvokti nepajėgia, ji neturi įgūdžių šio proceso analizuoti, dažnai nepastebi, kad įvyksta. Tokiomis sąlygomis lengviau manipuliuoti visuomenės baimėmis, susikuria palanki terpė rasizmui plisti“, - kalbėjo T.Leončikas.
Anot jo, auganti imigracija bei tendencija, kai vis dažniau neapykanta nukreipiama į atvykėlius iš kitų šalių, grasina sukelti naują ksenofobijos bangą.
„Iš vienos pusės matome stiprų lobizmą iš verslo pusės įsivežti pigią darbo jėgą iš užsienio, iš kitos pusės matome visuomenės baimę dėl atvykėlių, kas ir skatina rasistines, ksenofobines nuostatas“, - teigė sociologas.
Pasak jo, kovojant su rasizmu labai svarbi tinkama teisinė bazė, bausmių politika, nes „tokiu būdu visuomenė parodo savo normas, nubrėžia leistinas ribas“.
Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus teigimu, tokio pobūdžio nusikaltimams taikoma teisinė bazė yra pakankamai gera, tačiau vis dar egzistuoja teisės aktų taikymo problema.
„Tai susiję su policijos pareigūnų suvokimu, mokėjimu suprasti, įžvelgti rasistinio, diskriminacinio pobūdžio veikų požymius ir priimti atitinkamus sprendimus“, - spaudos konferencijoje kalbėjo R.Valentukevičius.
Anot jo, 2003-2008 metais dėl neapykantos kurstymo prieš kitos rasės, tautybės, etninės, religinės grupės ar netradicinės socialinės orientacijos asmenis pradėta 110 teisminių tyrimų. Absoliuti jų dauguma - dėl komentarų internetinės žiniasklaidos priemonėse, keliolika tyrimų pradėta dėl nusikalstamų veikų viešajame gyvenime.
R.Valentukevičiaus teigimu, per pastaruosius trejus metus dėl rasinės, religinės neapykantos kurstymo nuteisti 25 asmenys, vienam nepilnamečiui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, dvi bylos dar neišnagrinėtos.
Prokuroras taip pat pripažįsta, jog daugelis tokių nusikaltimų į teisėsaugos akiratį nepatenka ir lieka neišaiškinti, už kitus, neįžvelgus rasistinių motyvų, baudžiama kaip už chuliganizmą.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus manymu, visuomenėje auganti ksenofobija rodo demokratijos irimą.
„Demokratija yra pliuralistinė visuomenė, ji remiasi bet kokio kitoniškumo pripažinimu, tolerancija, pagarba žmogaus teisėms. Tokie reiškiniai kaip rasizmas, ksenofobija, rodo jos irimą iš vidaus“, - teigė H.Mickevičius.
Apie rasizmo bei netolerancijos keliamus pavojus Lietuvoje prabilta po to, kai kovo 11-ąją sostinės Gedimino prospektu pražygiavo skustagalvių kolona, skanduojanti „Lietuva lietuviams“, o balandį Vilniaus centre buvo užpulta tamsiaodė popdainininkė Berneen.
