Savivalda negirdi savo žmonių, piliečiai skundžiasi, jog nesusikalba su vietos valdžia, daug gerų idėjų, kurios ateina iš žmonių, numiršta valdininkų stalčiuose. Toks yra šiandienos vietos savivaldos paveikslas. Jį perpiešti padėtų tik valdžios ir bendruomenės susivienijimas.
Trečiadienį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje buvo bandyta aiškintis, kodėl savivalda negirdi savo žmonių, kaip galima pagerinti jos ir piliečių santykius, kaip aktyviau bendruomenes įtraukti į savivaldybių veiklą, o šioms labiau paisyti žmonių interesų ir teisėtų lūkesčių.
Diskusiją paskatino Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo nario Dariaus Gimžausko atvejis, kai Kauno miesto savivaldybei jis pasiūlė reklamos banko verslo idėją, leisiančią gauti pinigų, tačiau valdžiai ji pasirodė neįdomi. Pasak D. Gimžausko, šiuo metu tarp daugelio miesto valdžių ir gyventojų yra biurokratinis aparatas, stabdantis iniciatyvas ir norus siekiant prisidėti prie miesto gerovės skatinimo.
"Šiandien žmonės pyksta, kad keliami mokesčiai, verslininkai nuleidžia rankas. Ateini į savivaldybę ir pateiki projektą, kuris realiai sugalvotas žmogaus, bet miestas tampa partneriu, kuris nieko neįdeda, neinvestuoja. Iš miesto nieko neprašiau, vienintelis dalykas - tas projektas gyvuotų tokiu atveju, jeigu miestiečiai ir miesto verslininkai būtų aktyvūs", - sakė D. Gimžauskas.
Žalgirietis priminė laikus, kai Sąjūdis suvienijo žmones prieš okupaciją. Šiuo metu finansinė krizė taip pat yra savotiškas priešas, prieš kurį reikėtų susivienyti. Iniciatyvūs piliečiai, bendradarbiaudami su savo vietos valdžia, padėtų atsigauti miestams ir miesteliams.
"Dabar, kai yra slibinas - krizė, taip pat reiktų žmonių aktyvumo, susivienijimo. Įmanoma nugalėti tą dalyką nekeliant mokesčių, nedarant nepopuliarių sprendimų. Reikia abipusio susivienijimo - liaudies, valdžios, verslininkų", - kalbėjo jis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė sakė, kad jos vadovaujama įstaiga dažnai sulaukia piliečių skundų, ir pripažino, kad vis sunkiau žmonėms rasti bendrą kalbą su jų vietininkais.
"Piliečiai nesusikalba su vietos valdžia. Kartais tas nesusikalbėjimas tikrai yra ne iš piktos valios, o dėl to, kad adresatas nėra tikslus. (...) Kartais skundai yra dėl to, kad žmonės nėra informuoti.(...) Daugelyje savivaldybių svetainės turi pasikeisti, pagerėti, tas bendravimas su piliečiais turėtų būti dar geresnis negu kai kur šiandien yra. (...) Skaudu, kada neatsakoma laiku, kada neinformuojama arba atsakoma biurokratiškai. Tada žmonės nepatenkinti", - aiškino R. Žakaitienė.
"Daug idėjų numiršta valdininkų stalčiuose. Šaržuojant galima pasakyti, kad greičiausiai įgyvendinamos tos idėjos, kurių autoriai argumentus pateikia vokeliuose", - antrino Kauno miesto tarybos narys Stasys Buškevičius.
Tuo tarpu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, į miesto vadovo postą 2000-aisiais atėjęs iš verslo, ragino į savivaldybę žiūrėti ne kaip į priešą, o savivaldoje asmenybei duoti daugiau įgaliojimų. Pasak R. Malinausko, miestų valdžia turėtų būti atviresnė iniciatyvoms ir verslo planams. Tai meras iliustravo Druskinininkų pavyzdžiais. Kita vertus, jis sakė, kad neretai vykusias idėjas nuslopina ribotumas.
"Norime būti visi geri, bet susiduriame su įstatymais, realiomis finansinėmis ir kitokiomis galimybėmis. Mes, dabartiniai tarybos nariai, merai, ne iš Marso atskridome. Iš tų pačių bendruomenių - Kauno, Druskininkų, Balbieriškio, Alytaus. Bet jeigu mus tą vakarą išrinko, tai rytoj tampame visų priešai. Tikrai nesame priešai ir norime kiekvienam padėti, bet yra realios padėjimo galimybės.(...) Mūsų uždavinys - atstovauti tai bendruomenei, iš kurios esame išrinkti", - teigė R. Malinauskas.
Klausiami, kaip paprastam piliečiui priversti vietos valdžią išgirsti jų balsą, pašnekovai sutarė, kad valdžia ir gyventojai turi dirbti vieningai. Be to, anot diskusijos dalyvių, tam pasitarnautų ir tiesioginiai mero rinkimai.
"Šaukštas deguto gali sugadinti visą statinę medaus. Ir iš tikrųjų taip yra. Todėl, kad to susikalbėjimo yra pakankamai daug ir daug kur yra išgirstama. Jeigu 100 išgirdo, o vieno neišgirdo, tai nereiškia, kad niekada nieko negirdi. Raktelis yra pati bendruomenė, žmonės, jų aktyvumas. (...) Nuo žmonių aktyvumo, nuo jų noro įgyvendinti tas idėjas, kurios jiems svarbios, priklauso tas auksinis raktelis", - aiškino Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė ir pridūrė, kad Vietos savivaldos įstatymo pataisos, įteisinančios seniūnaitijų ir seniūnaičių atsiradimą, taip pat prisidėtų prie aktyvesnio bendruomenės interesų atstovavimo.
"Galvoju, kad atsiras daugiau tokių kaip aš, kurie eis į savivaldybes, siūlys savo iniciatyvas ir planus miestui padėti. Kuo daugiau mūsų bus, tuo geriau bus reaguojama į mūsų iniciatyvas, dažniau jos priimamos", - sakė D. Gimžauskas.
"Visa esmė yra santykyje tarp valdžios ir visuomenės, visuomenės aktyvume. Jeigu visuomenė nereikalaus iš valdžios konkrečių sprendimų, nebus bendravimo, draugiško spaudimo - nieko nebus, bet kokia valdžia bus bloga", - apibendrino S. Buškevičius.
