Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis aiškina, kad apskričių naikinimas padės sutaupyti ne kelis šimtus, bet tik kelias dešimtis milijonų litų.
2009-ųjų metų biudžete apskričių viršininkų administracijoms numatyta per 711,9 mln. litų asignavimai.
„Tačiau nereikia apsigauti - tai nebus sutaupyti pinigai, nes šitie pinigai išeidavo į įvairias institucijas, tiesiog apskričių viršininkų administracija buvo perskirstytojas tų pinigų. Patiems atlyginimams apskričių viršininkų administracijoms išeidavo apie 68 mln. litų per metus. Štai va šita dalis, gal ne pilna apimtimi, nes funkcijos, kaip sakiau, bus perduotos kitur ir žmonės turės tas funkcijas vykdyti, bet apie pusę šitos sumos - 40-50 mln. litų iš pirmo žvilgsnio - mano supratimu, pavyks tikrai sutaupyti“, - žurnalistams po trečiadienį ryte Vyriausybėje vykusio koalicijos partnerių susitikimo sakė R. Palaitis.
Apskričių naikinimo modelį kūrusios tarpinstitucinės darbo grupės vadovė, Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Rasa Noreikienė antradienį skaičiavo kitaip - ji aiškino, kad iš beveik 712 mln. atėmus pačiai reformai įgyvendinti reikalingus 27 mln., galima būtų sutaupyti apie pusę likusios sumos - t.y. apie trečdalį milijardo litų.
R.Palaitis taip pat teigė, kad panaikinus apskritis reikės įkurti stambesnius regionus.
„Mes į tą problemą žiūrime atskirai. Euroregionai Lietuvoje bus reikalingi, kai bus kita Europos sąjungos finansinė perspektyva - t.y. nuo 2014 metų. Mes planuojame, kad 2011 - 2012 metais mes maždaug apsispręsime, kokie tai bus euroregionai, ar bus, ar ne juose administracinis valdymas, nes šiandien man atrodo, kad tarpinio administracinio valdymo tarp savivaldybių ir centrinės šalies valdžios visiškai nereikia, užtenka dviejų lygių sistemos“, - aiškino ministras, pastebėjęs, kad euroregionų kūrimas praktiškai bus svarstomas šio Seimo kadencijos pabaigoje arba jau kitame Seime.
Apskričių naikinimo modelį kūrusi tarpinstitucinė darbo grupė antradienį baigė darbą ir kitą savaitę žada Vyriausybės strateginio planavimo komitetui pateikti siūlymus, kaip perskirstyti šiuo metu veikiančių dešimties apskričių vykdomas funkcijas.
Pasak darbo grupės, jei Vyriausybė, išanalizavusi visus reformos privalumus ir trūkumus apsispręs naikinti apskritis, atitinkamai turės būti pakoreguoti 85 įstatymai, apie 450 Vyriausybės nutarimų, apie 500 žinybinių teisės aktų.
Dalį apskričių funkcijų numatyta perduoti ministerijoms, dalį - savivaldybėms, kai kurias, kurios dubliuojasi su savivaldybių funkcijomis, - išvis panaikinti.
Pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Lietuvoje yra 10 apskričių. Apskričių viršininkų administracijose dirba beveik 2,5 tūkst. specialistų.
„Dalis valstybės tarnautojų, matyt, tiesiog pakeis darbo vietą, dalis, matyt, gaus išeitines pašalpas, reikia taip suprasti“, - aiškino R.Palaitis.
