Ragina tėvus atsikvošėti: plintančią infekciją išduoda šviesos baimė, bėrimai

Pristačius naujausią statistiką specialistai dega raudoną pavojaus signalą – aktyvumas skiepijantis nuo kai kurių itin pavojingų infekcijų Lietuvoje nuosekliai mažėja. Ypač daug nerimo kelia tymai – skiepijimo apimtys nuo šios ligos mažėja jau daugiau nei dešimtmetį.

Apie tai, nuo kokių ligų lietuviai skiepijasi aktyviausiai, o nuo kokių – mažiausiai ir kokių skiepų pamiršti nereikėtų – „Žinių radijo“ eteryje išsamiau kalbėtasi su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologe Daiva Razmuviene.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Medikus gąsdina, kas darosi: „užmirštos“ ligos taikosi į Lietuvos vaikus – tai grėsmė visiems

Gydytojas negali priprasti prie mirties: „Antrą valandą dienos galvoji, ar atsidaryti butelį vyno, ar paimti gitarą ir rėkti“

Daugybė žmonių neįtaria, kad jų inkstams blogai: įvardijo, kokie simptomai – jau raudona lemputė

Nesiekia reikiamų apimčių

Paklausta, kokia bendra situacija ir ar lietuviai noriai skiepijasi, ji konstatavo, kad skiepijimo apimtys nukrito net 5-iose pozicijose, kai bendrai vaikai pagal profilaktinį skiepijimo kalendorių yra vakcinuojami nuo 14 infekcijų.

„Sumažėjo skiepijimo apimtys nuo hepatito B infekcijos, tymų, raudonukė ir epideminio parotito bei žmogaus papilomos viruso (ŽVP) infekcijos. Bet jei prisiminsime 2022 m., tai stebėjome sumažėjusias skiepų apimtis nuo 12 infekcijų. 

Tai ta situacija kažkiek ir gerėjanti, bet vis dėlto skiepijimo apimtys yra mažiausios skiepijant tiek 2-ejų, tiek 7-erių metų vaikus nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito“, – komentavo ji.

Kaip nurodė specialistė, dvimečių skiepijimo apimtys siekė 87 proc., kai septynmečių – nepilnus 86 proc.

„Tam, kad suvaldytume tymų virusą, reikėtų pasiekti 95 proc. skiepijimo apimtis. Tai leistų virusą valdyti, kad jis neplistų ir nekeltų problemų.

Kalbant apie kitas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų vakcinas, labai svarbus didelės apimties imunitetas – ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir regionuose. Tai pagal procentus mūsų šaliai dar yra kur pasistengti“, – dėstė D. Razmuvienė.

Padaugėjo ir bakterijų sukeliamų infekcijų

Kalbėdama apie kitas infekcijas, ji nurodė, kad praėjusiais metais padaugėjo ir meningokokinės infekcijos atvejų. 

„Aišku, galima sakyti, kad nedaug – 24 atvejai. Bet lyginant prieš tai buvusiais metais, buvo tik 13 atvejų. Be to, registruota viena mirtis. Tai pat nuo 88 atvejų 2022 m. pneumokokinės infekcijos atvejų išaugo 137. 

„Tam, kad suvaldytume tymų virusą, reikėtų pasiekti 95 proc. skiepijimo apimtis. Tai leistų virusą valdyti, kad jis neplistų ir nekeltų problemų.“

Kodėl? Todėl, kad skiepijimo apimtys tai pat nėra aukštos nuo šių infekcijų: meningokinės infekcijos nesiekia 80 proc., o pneumokokinės – tik 81 proc. Tai reiškia, esame paveikūs ne tik virusų, bet ir bakterijų, todėl registruojami aukštesni sergamumo skaičiai. Nuo pneumokokinės infekcijos pernai buvo registruota 18 mirties atvejų“, – atkreipė dėmesį D. Razmuvienė ir priminė, kad nuo pastarosios infekcijos nemokamai gali pasiskiepyti rizikos grupės asmenys – ne tik vaikai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. 

Sergamumas ėmė augti

Pasak jos, taisyklė yra labai paprasta – kai sumažėja skiepijimo apimtys nuo užkrečiamų ligų, kurios valdomos skiepais, iš karto pradeda atsirasti ir didėti sergančiųjų skaičiai.

„Kuo mažesnė skiepijimo apimtis, kuri leidžia suvaldyti tam tikrą ligą, tuo atsiranda tos ligos kurių anksčiau nematėme. Todėl praėjusiais metais jau pradėjome registruoti ir tymus – 3 atvejus, buvo ir raudonukės 2 atvejai. 

Visi – neskiepyti vaikai arba dar nebuvo atėjęs laikas skiepyti. Šiais metais turime 11 tymų atvejų, trys iš jų vaikai, 8 – suaugę, jų amžius nuo 37 iki 59 metų. Visi jie vėlgi neskiepyti arba savo skiepijimo istorijos neatsimena. Dar turime ir įtarimų dėl tymų ir nežinia, kaip bus toliau“, – kalbėjo NVSC specialistė.

Įspėja prieš ruošiantis atostogoms

Ji priminė, kad apie pavojų įspėja ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Informuojama, kad padėtis dėl tymų Europoje sudėtinga, mat skiepijimo apimtys taip pat nesiekia 95 proc.

„Todėl kiekvieną dieną Europos šalys praneša apie naujus tymų atvejus. Pati sudėtingiausia situacija šiandien yra Rumunijoje – registruota virš 7 tūkst. atvejų ir 8 mirtys. Kadangi ateina atostogų metas, žmonių migravimas, jei žmogus neužsikrėtė tymais Lietuvoje, labai didelė tikimybė jais užsikrėsti kitoje šalyse. Nebėra šalies, kur tymų atvejai nebūtų registruojami“, – įspėjo D. Razmuvienė.

Pasak epidemiologės, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų skiepijami pagal kalendorių bei būtų paskiepyti tie, kurie laiku negavo skiepo arba jų skiepijimai buvo nebaigti. Tą galima padaryti nemokamai.

„Kiekvienas vaikas turi gauti du skiepus, tada jis yra apsaugotas“, – pabrėžė ji.

Pasiskiepyto galima ir suaugusiems, tačiau už skiepą teks susimokėti patiems. Už skiepą gali sumokėti ir darbdavys. Tiesa, jei žmogus turėjo kontaktą sus sergančiuoju, tada irgi galima pasiskiepyti valstybės lėšomis.

„Situacija Lietuvoje stipriai stebima, tačiau yra nerimas, girdint ir tai, ką kalba ECDC, kad tymų atvejų daugiau daugės“, – sakė D. Razmuvienė.

Persirgus visiškai nualina imuninę sistemą

Specialistė priminė, kad tymai yra virusinė liga, kuri specifinio gydymo neturi.

„Gydymas gali būti tik specifinis, o liga tikrai yra nemaloni – ir bėrimas, ir šviesos baimė, pasireiškia akių konjunktyvitai. Žmogus, kol serga, kas trunka 10–12 dienų, guli patamsyje, temperatūra aukšta. Tymų virusas gali komplikuotis į plaučių uždegimą ir kitas sudėtingas komplikacijas kaip smegenų dangalų uždegimai. 

Be to, prasirgus tymais labai netrumpą laiką, net keletą metų žmogaus imuninė sistema yra visiškai nualinta ir tada jis yra imlus visoms kitoms – tiek bakterinėms, tiek virusinėms – infekcijoms. Tad tymai nėra tokia paprasta liga, kurią buvom pamiršę“, – apie pasekmes įspėjo epidemiologė. 

Ji priminė, kad 2019 m. Lietuvoje buvo tymų protrūkis, kai susirgo virš 800 žmonių. Tada pasiskiepijo beveik 25 tūkst., suaugusių asmenų, kai įprastai tokių būna iki 150.

„Taigi nereikėtų laukti blogėjančios situacijos, pagalvoti, ar vaikai yra pilnai skiepyti, ar apskritai skiepyti. Ir jei tai nebuvo padaryta jiems esant 2 ar 7 metų, vaiką galima paskiepyti nemokamai iki sueis 17 m. sudarant individualų skiepijimo planą. Tai turi padaryti šeimos gydytojas ar pediatras, tik dėl to turi apsispręsti tėvai ar globėjai“, – ragino D. Razmuvienė.