Šiandien visas pasaulis su nerimu stebi radioaktyvių medžiagų nutekėjimo keliamas problemas Fukušimos jėgainėje. Medikai ragina nepamiršti ir to pavojaus, kurį kelia šiuolaikinė diagnostinė ir gydomoji aparatūra, kurią taikant neišvengiama paciento ir net mediko apšvita. Deja, radiologui, atliekančiam rentgeno kontrolę ar kompiuterinę tomografiją, neretai tenka stoti į akistatą su pacientu, reikalaujančiu atlikti brangų tyrimą, nors jo žala organizmui gali būti didesnė, nei ta nauda, kurios sulaukiama atlikus tyrimą jonizuojamą spinduliuotę skleidžiančia įranga.
Laikomasi normų
Šiandieniniam žmogui, pasak Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus, sunku išvengi radiacijos spindulių. Modernios įrangos kasdienėje aplinkoje daug – tai ir ryšių sistemos, skleidžiančios radiaciją, ir buities technika, skleidžianti spinduliuotę.
Ši tema – dvigubai aktuali, nes radiacija sklinda ne tik aplinkoje, kurioje gyvename, bet jos spindulių neišvengiama ir gydymo įstaigoje. „Yra leistinos radiacijos normos, kurios nepavojingos žmogaus sveikatai“, – teigia direktorius. Tačiau kai modernios diagnostinės ir gydomosios įrangos daug – ne tik gydytojas, bet ir pats pacientas turi susimąstyti apie tai, ar būtina atlikti dar vieną tyrimą, kurio metu neišvengiama radiacijos poveikio.
Buvo laikas, kai gydymo įstaigoje buvo naudojama sovietinė medicinos įranga, pagaminta prieš 15–20 metų, ir jos skleidžiamų radioaktyvių spindulių poveikio neišvengdavo ne tik pacientai, bet ir personalas. „Medikams buvo skiriama pieno“, – pamena gydymo įstaigos vadovas nesenus laikus.
Anot P. Simavičiaus, gydymo įstaiga Europos Sąjungos lėšomis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis bei kolektyvo pastangomis atnaujino medicinos įrangą. Tad šiuo metu medikai, dirbantys su radiaciją skleidžiančia įranga, negauna nei pieno, nei ilgesnių atostogų, tačiau žino, kad įranga – saugi, greita, efektyvi, o tyrimų rezultatai bei gydymas – efektyvūs. Ir ne tik medikams, bet ir ligoniams.
Deja, apšvita – labai aktuali medicinos problema. Tuo, anot direktoriaus, rūpinasi ir Radiacinės saugos centras, kuris padeda diegti įrangą, kontroliuoja, kad būtų imamasi visų saugumo priemonių. Vykdoma ir įrangos kokybės kontrolė.
Apšvita turi būti pagrįsta
Pasak Šiaulių ligoninės radiacinės saugos skyriaus vedėjos Gražinos Šetikienės, medicininė apšvita privalo būti pagrįsta. Atliekant procedūrą turi būti naudojamos visos privalomos priemonės, kurios padeda apsisaugoti nuo medicinos įrangos skleidžiamos radiacijos. Svarbu, pasak medikės, laikytis ribojimo principo. Tai reiškia, jog negalima viršyti procedūrų. Medikams ir radiacinės saugos specialistams tenka didelė atsakomybė įvertinant, ar pacientui skirti jonizuojamosios spinduliuotės principais pagrįstus tyrimus, kiek jų skirti.
Kiekvienas šeimos gydytojas, specialistas ar radiologas, prieš skirdamas procedūrą, turi įvertinti ir tai, ar toks tyrimas duos daugiau naudos, ar galima žala šiuo metu reikalinga. Gal yra kitas – nežalingas tyrimas, kurio rezultatai būtų optimalūs. Procedūros ar tyrimo pagrįstumas, anot specialistės, – svarbiausia medikui ir tai jis turi įvertinti. Juolab, kad medicininė apšvita liečia ne tik ligonį, kuris ją patiria tyrimo ar gydomųjų procedūrų metu. Ją patiria ir medikas, kuris padeda ligoniui, kai šis negali pats gulėti, apsiversti.
Lietuva pagal juonizuojamąja spinduliuote pagrįstos medicininės įrangos naudojimą yra išsivysčiusių pasaulio šalių lygyje. Kaip ir visame pasaulyje, daugėja medicininės įrangos, ypač odontologijoje. Šiaulių ligoninėje, pasak G. Šetikienės, taip pat įrangos daugėja. Kompiuterinių tomografų jau yra du, nors neseniai buvo laikas, kai apie šią galingą techniką niekas nežinojo. Tad ir apšvita, anot medikės, didėja. Mokslininkų teigimu, net apie 25 proc. gaunamos apšvitos sudaro medicininė apšvita. Ir ji, lyginant su gamtine apšvita, didėja.
Net ir nereikšmingas tyrimas kenkia
Radiologija yra ta medicinos šaka, kuri, pasak Radiologijos ir endoskopijų skyriaus vedėjos Jūratės Jackevičienės, tobulėja ypač sparčiai – reikia tik spėti įsisavinti naujoves: pačią įrangą, tyrimų galimybes. „Mes dirbam su modernia ir labai saugia aparatūra“, – tvirtina medikė.
Deja, tai, kas modernu, ne visada saugu. O ne tik medikai, bet ir patys ligoniai dažnai reikalauja pačio sudėtingiausio tyrimo, nes jo pateikti rezultatai – tiksliausi. Deja, dažnai nereikalinga griebti jaučio už ragų, nes pakanka paprastesnio tyrimo.
Atliekamos analizės rodo, jog sudėtingas tyrimas ne visada pasiteisina. Per tris šių metų mėnesius buvo atlikti 847 kompiuterinės tomografijos tyrimai. 166 iš jų – Konsultacinės poliklinikos medikų siuntimu, ir 701 – Priėmimo skyriaus medikų siuntimu. Šie tyrimai buvo skirti insulto diagnozei patvirtinti. 664 atvejai buvo patvirtinti, o likusieji – nepasitvirtino. Tai, anot medikės, rodo, jog buvo nepakankamai įvertinamos indikacijos, šio brangaus tyrimo buvo galima ir atsisakyti. Taip tausojama ne tik paciento sveikata, bet taupomos ir lėšos, be reikalo išleistos tyrimui.
Dažniausiai – 70 proc. patvirtinamos traumos. Juonizuojamąja spinduliuote pagrįsta ir spindulinė terapija, taikoma onkologinėms ligoms gydyti. Šiuo atveju, pasak medikės, taip pat įvertinami esminiai žmogaus gyvenimo klausimai.
Zita KATKIENĖ
