Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko Roko Žilinsko įsitikinimu, atominės energetikos plėtrai Lietuvoje nėra alternatyvos.
– Lietuvos atominė energetika atsidūrė gana keistoje padėtyje. Vienos elektrinės jau beveik nebėra, o kitos dar nėra, – pradėjo kalbą „Balsas.lt savaitė“.
– Turėjome geriausią, saugiausiai visame pasaulyje veikiančią atominę elektrinę su RBMK reaktoriais. Pasižadėti uždaryti elektrinę siekiant įstoti į Europos Sąjungą buvo klaida. Elektrinė bus visiškai uždaryta po 25 metų.
– Klausimas apie naująją elektrinę. Yra penki į antrąjį konkurso turą patekę investuotojai, kurių pavadinimai nežinomi. Ar jūsų, komisijos pirmininko, nuomone, gerai, kad jie neskelbiami iki finalinio etapo?
– Deramės su labai stambiomis bendrovėmis. Bet kokios informacijos nutekinimas į viešąją erdvę gali joms pakenkti. Visi suinteresuoti, kad derybos vyktų sėkmingai.
Kito kelio nėra
– Ar tikite naujos elektrinės perspektyva?
– Tikiu, nes kitaip manęs čia nebūtų.
– Eiliniam elektros vartotojui, žinančiam tiek, kiek galima sužinoti iš žiniasklaidos, naujos elektrinės perspektyva atrodo labai abejotina. Juolab kad elektrinės bus statomos Rusijoje ir Baltarusijoje. Mūsų narsa, atrodo, dažnai grindžiama tuo, kad galbūt rusai ir baltarusiai blefuoja. Ypač rusai. O jeigu neblefuoja? Ar šiame regione turėsime tris elektrines per artimiausius 20 metų?
– Nebus problemos, net jeigu turėsime ir tris elektrines šiame regione. Po 2015 metų čia bus vietos ne vienam ir ne dviem atominiams reaktoriams. Turime visas prielaidas pasistatyti atominę elektrinę. Yra patirtis ją eksploatuojant, infrastruktūra ir beveik visuotinis žmonių pritarimas atominei energetikai.
– O išlaidos, kaina?
– Ieškome strateginio investuotojo. Jis ir apsiskaičiuos kainą, pasakys, ar jam apsimoka ta elektrinė. Mūsų nuomone, ją apsimoka čia statyti. Bandome tai įrodyti. Turime padaryti visus namų darbus gerindami investicinę, reguliavimo aplinką, kurdami įstatymų bazę, kad ateitų investuotojas ir atneštų didžiausią investiciją Lietuvos istorijoje.
– Didžiausia investicija kvepia gigantomanija... Ar negalima, pavyzdžiui, pastatyti kelių mažesnių elektrinių. Juk yra ir pigesnių projektų, kurie galbūt mažiau pavojingi. Sakykime, statyti mažesnius reaktorius – ne vieną, bet daug.
– Mažesni reaktoriai, kurie nežinia dėl kokių priežasčių labai intensyviai propaguojami – tai nelicencijuotos technologijos. Joms licencija gal bus suteikta apie 2030 metus.
– Iki 2030 metų gali atsirasti ir vadinamosios termobranduolinės sintezės pramoniniai reaktoriai. Ar jau dabar naujosios atominės elektrinės idėja nėra morališkai pasenusios?
– Pasaulyje vyksta branduolinės energetikos renesansas. Kol kas neatrasta nieko, kas ją pakeistų. Sparčiai plėtojami mažieji kasetiniai reaktoriai, tiriamos termobranduolinės sintezės. Bet visa tai yra projektai.
Vyksta propagandinis karas
– Kokio tipo reaktorius planuoja statyti rusai ir baltarusiai – jau seniai visiems žinoma. Apie tai, kokie reaktoriai stovės pas mus, nekalbama, nes net nėra investuotojo. Iki to laiko, kol ką nors pasistatysime, reikalų reikės turėti su „Gazprom“. Dėl šios kompanijos kyla įtampa.
– Matyt, kad taip. Vadinasi, reikia stiprinti savo pajėgumus, diversifikuoti energijos šaltinius, užsitikrinti paklausos ir pasiūlos balansą, kad taptume nepriklausomi. Ginčai su „Gazprom“ rodo, kad esame visiškai priklausomi nuo vienintelio tiekėjo.
– Rusija, imdamasi statyti atominę elektrinę Kaliningrade, teigė, kad vieni energijos pirkėjų bus lietuviai.
– Projektu siekiama išblaškyti strateginio investuotojo dėmesį ir atitraukti jį nuo Lietuvos.
– Gal rusams tai pavyks?
– Manau, visi sutariame, kad pakliuvome į propagandinį karą, kurio tikslas – išlaikyti mus priklausomus.
