Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai prašant Europos Komisijos paramos sprendžiant šalies vežėjų problemas Rusijos muitinėse, atsirado politikų, kurie ragino Briuselį nesikišti. „Turime eilinį kartą konstatuoti – Lietuvoje politikai nesusišneka net svarbiausiais valstybės klausimais“, – trečiadienį LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ teigė politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Seimo Ekonomikos komisijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis neoficialiuose pokalbiuose Briuselyje paragino leisti šaliai pačiai spręsti dvišalių santykių problemas.
R. Žemaitaičio manymu, būtų geriau, jei Europos Komisija (EK) į problemas dėl lietuviškų prekių sugriežtintos kontrolės Rusijos pasienyje nesikištų. Parlamentaro teigimu, kitos valstybės ar organizacijos įsikišimas, nežinant šalies santykių su Rusija, kenkia dvišaliams diplomatiniams santykiams.
„Vakar neoficialiai Briuselyje buvo pasakyta, kad leistų mums patiems [spręsti problemą]. Be to, pavyko išsiaiškinti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos santykiai su Rusijos tarnybomis yra kuo puikiausi“, – sako R. Žemaitaitis. Anot jo, EK, ragindama Rusiją nedelsiant panaikinti apribojimus lietuviškoms prekėms, pakenkė tolesniam šalių bendradarbiavimui.
Politikos apžvalgininkas M. Laurinavičius stebisi girdėdamas tokį R. Žemaitaičio pasisakymą: „Keista, kad jis rekomendavo Briuseliui nesikišti. Kiek aš žinau, oficiali Lietuvos pozicija yra tokia, kad kaip tik šią problemą reikėtų spręsti su ES pagalba. Turime eilinį kartą konstatuoti, kad Lietuvoje politikai nesusišneka net svarbiausiais valstybės klausimais.“
Savo ruožtu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ragina konstatuoti faktą, kad panašios poveikio priemonės iš Rusijos nėra taikomos tik Lietuvos atžvilgiu. Su panašiais apribojimais teko susidurti Moldovai, Lenkija pat skundžiasi tokiomis problemomis.
„Man atrodo, kad jeigu neturėsime vieningos pozicijos ir nekalbėsime vieningu balsu, pralaimėsime visi, esantys kitoje barikadų pusėje Rusijos atžvilgiu. Tačiau, pernelyg neskubant, reikėtų išsiaiškinti tikrąsias šių demaršų priežastis. Ar tai yra demaršai tikrąja to žodžio prasme, ar iš tikrųjų sugriežtinti reikalavimai maisto produktų kokybei. Šioje situacijoje galime labai lengvai priskaldyti malkų ir galbūt sukomplikuoti santykius dar labiau“, – pažymi G. Nausėda.
ES parama – reikalinga
Europos Parlamento (EP) narė Laima Andrikienė apgailestauja, kad į ES struktūras nebuvo kreiptasi išsyk Rusijai pradėjus taikyti sugriežtintą lietuviškų prekių patikrą: „Tenka apgailestauti, kad nes leidome šiam kamuoliui riedėti nuo kalno ir didėti. Apie tai, kas vyksta pasienyje, ES reikėjo informuoti iš karto. Šiuo metu pirmininkaujame ES Tarybai ir puikiai suprantame, kad turime daugiau galių nei paprastai. Tas aplinkybes reikia išnaudoti. Rusijos veiksmai už prekybą atsakingo eurokomisaro Karelio de Guchto buvo įvardinti kaip atvirai diskriminaciniai Lietuvos atžvilgiu. Tad ir ES, ir mūsų institucijos gali imtis priemonių“.
Anot europarlamentarės, Rusija pagaliau turi suprasti, kad taip besielgdama su Lietuva, taip elgiasi su ES. Todėl ES aukštų pareigūnų įsikišimas yra labai reikalingas ir visiškai ne per giežtas. L. Andrikienės teigimu, niekas nenori jokio prekybinio karo su Rusija. Tokiuose karuose laimėtojų nebūna, o nuostolių patirtų abi šalys.
Lietuvos ekonomika nukentės
Ekonomistas G. Nausėda pažymi, kad dėl Rusijos taikomų apribojimų Lietuvos nuostoliai jau skaičiuojami milijonais, o, priklausomai nuo problemos trukmės, tai daugiau ar mažiau atsilieps ir bendram šalies ekonomikos augimo tempui: „Jeigu vienas iš pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių turi ekonominių problemų, mes negalime būti tokie naivūs ir galvoti, kad mūsų tai niekaip nepaveiks.“
Anot ekonomisto, politinis-ekonominis fonas Rusijoje yra akivaizdžiai protekcionistinis. Rusijos gamintojams patiriant problemų, didėja valstybės noras riboti užsienio prekių importą, ypač tose srityse, kur egzistuoja tiesioginė konkurencija. G. Nausėdos teigimu, rusai apskritai nėra linkę vykdyti Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimų, nors prieš metus tapo jos nare. Kai kuriose srityse šalis ne tik nepadarė, ką pažadėjo, kai kuriose – pasielgė priešingai ir dar labiau apribojo importą.
SEB banko prezidento patarėjas pastebi, kad ne visi Lietuvos gamintojai yra pasiruošę priimti Rusijos keliamus iššūkius, nes nėra pakankamai gerai diversifikavę savo rinkų: ne visos į Rusiją vežamos prekės gali būti lengvai perorientuotos Vakarų kryptimi. Tiek pagal struktūrą, tiek pagal kokybinius reikalavimus jos gali netikti Vakarų rinkai. „Tačiau aš manau, kad ir patiems Rusijos verslininkams tokia situacija nėra priimtina. Kaliningrado regione jau yra pasigendama mūsų produktų. Iš Rusijos vartotojų pusės gali atsirasti spaudimas, kad jie nori pirkti tai, ką yra įpratę pirkti. Dar ne kartą atsiras tokių Rusijos veiksmų, kuriuos bus sunku paaiškinti, tačiau toli gražu ne visi jie lemia didelio masto prekybinių ir politinių santykių paaštrėjimą“, – sako G. Nausėda.
