Seimo narys „tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis ragina parlamentarus nepalaikyti Seimo plenariniame posėdyje ypatingos skubos tvarka ketinamų priimti Miškų įstatymo pataisų, kurios numato galimybę privatiems asmenims priklausančią miškų žemę paversti kitomis naudmenomis. Trumpai tariant - privačių miškų savininkams bus duotas leidimas statyti gyvenamuosius ar kitos paskirties pastatus tiesiog miške bei sklypą aptverti dvimetrine tvora. Skeptikai naujausius pakeitimus vadina tikru viešųjų interesų pažeidimu bei ekologinės sistemos ardymu.
„Manau, jog tokių Miškų įstatymo pataisų priėmimas yra inicijuojamas suinteresuotų asmenų, kurie išsipirkę gražiausius miškų sklypus visoje Lietuvoje. Didžioji dalis išpirktų miškų yra Vilniaus prieigose, Druskininkuose, Birštone, pagal Baltijos Jūrą, o ką jau kalbėti apie sklypus, esančius prie ežerų. Juos užstojantys dangstosi tokiais naiviais argumentais, esą privačios teritorijos miškuose bei prie vandens telkinių bent jau bus tvarkingos ir prižiūrimos. Tačiau mažai kas susimąsto, jog miškingose vietovėse nėra inžinerinių tinklų, o jų įvedimas kenks ekologinei sistemai. Pagal šiuo metu egzistuojančius teisės aktus, savivaldybės yra atsakingos už darnią plėtrą bei vieningą tiek socialinę, tiek inžinerinę infrastruktūrą" - teigė Seimo narys R. Žemaitaitis.
Parlamentaras pažymi, jog jau dešimtmečiui sudarytuose miestų bendruosiuose planuose nėra numatytos urbanistinės zonos miškingose teritorijose, todėl neaišku, kaip bus sutvarkyta visa socialinė ir inžinerinė infrastruktūra. Abejojama, ar apskritai bus įmanoma sukontroliuoti tokių statinių prijungimą ar neprijungimą prie inžinerinių tinklų, todėl nereikėtų nustebti, jei ateityje išgirsime vis daugiau pasakojimų, kaip iš miškingoje vietovėje esančio pastato nuotekos yra nuleidžiamos tiesiai į šalia esantį vandens telkinį ar tiesiog čia pat į miško samanas. Tokių pavyzdžių mes jau turime Vilniuje, kai Gulbių ežere praktiškai negali maudytis vietiniai gyventojai dėl pačių kaltės.
„Pataisų rengėjai kaip pagrindinę pakeitimų priežastį nurodo Konstitucinio Teismo nutarimą dėl privatinės nuosavybės, tačiau šis nutarimas rengėjų buvo aiškinamas labai siaurai. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė ir apie visuomenės viešąjį interesą, tačiau pataisų rengėjai, atrodo, šiuos pastebėjimus tiesiog praleido. Įsivaizduokite, jog asmuo jam priklausančiame miške pasistatys namą ir, žinoma, tuomet jis norės apsitverti savo privačią teritoriją, kad joks pašalietis nevaikščiotų jo kieme. To pasekmė - aptvertos teritorijos bus išbrauktos iš medžioklės zonų, trikdys gyvūnų migracijos kelius, o teritorijos, besiribojančios su ežerais ir upėmis, nebebus prieinamos visuomenei, nors šie vandens telkiniai yra valstybiniai", - komentavo R. Žemaitaitis.
Kita siūlomų pataisų spraga - galimybė privačius žemės sklypus miškingose teritorijose dalinti į kelias dalis. Galioja bendra taisyklė, jog iki 5 hektarų dydžio esanti žemė negali būti dalijama, bet kiekviena taisyklė turi savo išimtis. Kaip ir visus žemės sklypus, taip ir sklypus miškingose teritorijose galės pasidalinti bendraturčiai, o tada vietoj vieno namo vidury miško išdygs keletas.
„Vertinant naujuosius siūlomus Miškų įstatymo pakeitimus man darosi neramu. Suprantama, gal paprastiems mirtingiesiems ir nebus taip paprasta gauti leidimus pastatų statybai jiems nuosavybės teise priklausančiuose miškuose, bet vertinant korupcijos lygį mūsų šalyje, kyla didelis pavojus, jog ateityje žalieji Lietuvos plotai smarkiai sumažės, o miškai atiteks Lietuvos elitui. Ir manęs neįtikina projekto nuostatos, jog asmuo, iškirtęs mišką, bus įpareigotas jį atsodinti, mat kur tai padaryti, jis galės pasirinkti pats. Tikriausiai visi suprantame, kad miško vertė skirtingose teritorijose taip pat skiriasi. Tad neįsivaizduoju, kur tektų atsodinti mišką, kad jis būtų tokios pat vertės kaip iškirstasis, pavyzdžiui, pajūryje. Analizuodamas šias pateiktas pataisas, kviesčiau savo kolegas Seime nebalsuoti ir nepalaikyti tokių pataisų", - sakė R. Žemaitaitis.
