LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Apribojimai, kam neparduoti alkoholio, tik skatins gerti pilstuką. Taip Ekonomikos komiteto vadovas Remigijus Žemaitaitis komentuoja sveikatos reikalų komiteto vicepirmininko Antano Matulo siūlymus drausti parduoti alkoholį asmenims, neturintiems 20 metų.
„Asocialiose vietose ir kaimo vietovėse klesti „taškai“. Draudimas leis tiems „taškams“ dar labiau gyvuoti, dar labiau plėstis“, – mano R. Žemaitaitis.
Pasak siūlymo iniciatoriaus Antano Matulo, tokia idėja kilo, nes padėtis Lietuvoje labai bloga. „Dažniausiai kitose šalyse, kuriose priimtas toks sprendimas, draudžiama pardavinėti iki 21 metų, bet mes neišdrįsome. Žinodami, kad gali būti didžiulis pasipriešinimas , priėmėme tarpinį sprendimą. Bet, kaip matome, žmonės, kuriems „ekonomika“ svarbiau, ir šį pasiūlymą ignoravo“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ kalba A. Matulas. R. Žemaitaitis sako, kad ir jis, ir kiti Ekonomikos komiteto nariai mano, jog tokie apribojimai nuo alkoholio neatgrasins. Kitas argumentas – yra labai daug vietų, kuriose galima prekiauti alkoholiu.
„Be to, atkreipėme dėmesį, kad šiandien reikia kovoti ne su pačiu alkoholiu, o su narkotinėmis medžiagomis (įvairiomis žolelėmis, kitais narkotiniais dalykais), – tikina R. Žemaitaitis. – Paskutinės apklausos parodė, kad šie produktai yra prieinamesni negu alkoholis, o jau 12–14 metų paaugliai per diskotekas jų laisvai įsigyja.“ Priklausomybė nuo narkotikų, pasak R. Žemaitaičio, žalingesnė ir sukelia daug problemų, nes nemokama arba nežinoma, kokiais būdais kovoti. „Tai nelegalu, sunku nustatyti, kas yra platintojas, skirtingai negu prekyba alkoholiu, kuri pakankamai griežtai reglamentuota ir kontroliuojama“, – mano jis.
A. Matulas sutinka, kad narkotikų vartojimas išties auga, bet sako, kad alkoholizmo pasekmės šiandien blogesnės. „Ypač jaunimas alkoholio suvartoja daug daugiau. Amžiaus ribojimas ir yra prieinamumo mažinimo priemonė. Absurdiški dalykai – pavyzdžiui, Nidoje vienas alkoholio pardavimo „taškas“ tenka 15 žmonių. Bet jei alkoholį siūloma pardavinėti specialiose parduotuvėse, kiti politikai sako, kad vėl ne nuo to pradedame“, – piktinasi jis.
Vėl siūloma alkoholiu prekiauti specialiose parduotuvėse
R. Žemaitaitis pritaria, kad specializuotos parduotuvės Lietuvoje turėtų būti ir tikina, kad politikai prisiima socialinę atsakomybę. Tačiau mano, kad amžiaus cenzas kaip tik padės suklestėti „taškams“ ir bus parduodama dar daugiau pilstuko. „Čia kaip ir su akcizu, – sako jis, – visi suprantame, kad reikia dėti akcizą ir mažinti alkoholio prieinamumą, bet kartu kiek kontrabandos dabar turime.“ Vis dėlto, anot komiteto vadovo, iš dalies pritariama Larisos Dmitrijevos siūlymui, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į esamą situaciją, apribotų alkoholio licencijų išdavimo tvarką vietose, kurios yra per 50 metrų nuo mokyklų, maldos namų, švietimo, savivaldybių įstaigų, policijos ir pan. „Ūkio ministerija irgi teiks savo projektą, abu sujungsime, ir manau, kad per pavasario sesiją galėsime svarstyti abu projektus“, – tikina R. Žemaitaitis.
A. Matulas įsitikinęs, kad reikia kompleksinių priemonių ir pirmiausia šiuos klausimus turi nagrinėti ne Ekonomikos, o Sveikatos komitetas, nes tai socialinės sveikatos problema. „PSO yra paskelbta, kad vienas litas nuo parduoto alkoholio akcizo valstybei atneša 7–8 litus žalos. Tad geriau neskatinti ir kiek įmanoma riboti, kompleksiškai kovoti su kontrabanda. Deja, to nėra“, – kalba jis.
Ne taip seniai, primena A. Matulas, jis pateikė įstatymo projektą, kuriuo seniūnai būtų buvę įpareigoti informuoti policiją atsiradus nelegaliam akcizinių prekių „taškui“. Vis dėlto šiam projektui Seimas nepritarė. „Pamenate, kai pasiūliau uždrausti pardavinėti „bambalius“, buvo didžiulis pasipriešinimas. Sakė, kad jokių rezultatų neduos, – pastebi A. Matulas. – Bet kai nuo 2012 m. sausio 1 d. uždrausta pardavinėti stiprų alų ir alų „bambaliuose“, apskritai alkoholio parduota 2,5 proc. mažiau, alaus – beveik 5 proc. mažiau. Ne veltui lobistai priešinosi – pasirodo, rezultatas yra, ir jie tai gražiai išanalizavę.“
