Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad jį džiugina Vyriausybės politinė valia leisti dokumentuose nelietuviškus vardus ir pavardes rašyti originalo rašmenimis, nes šis sprendimas užbaigtų ilgai besitęsiančias diskusijas ir spręstų Lietuvos gyventojų problemas.
Vyriausybė paruošė įstatymo projektą, kuris numato, kad vardus ir pavardes pasuose, asmens tapatybės kortelėse, leidimuose gyventi Lietuvoje galima rašyti originalo kalba su visais lotyniškais rašmenimis, tokiais kaip x, w, q, taip pat su umliautais.
"Manau, rastas optimalus sprendimas, kuris nekainuotų papildomai, bet padėtų spręsti Lietuvos gyventojų problemas, su kuriomis šiandien susiduriama, kai moteris, ištekėjusi už užsieniečio, staiga gauna kažkokią pavardę, kurios uošviai nepažįsta, neaišku, kokios vaikų pavardės", - antradienį sakė R. Šimašius.
Pasak teisingumo ministro, "dar J. Jablonskis labai primygtinai ir teisingai siūlė, kad mes su kitomis pavardėmis savame krašte turime elgtis taip, kaip norime, kad su mūsų pavardėmis būtų elgiamasi kituose kraštuose".
Praėjusiais metais Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino 1999-ųjų savo nutarimą, pagal kurį originalo kalba vardai ir pavardės gali būti rašomi lietuviškame pase, tačiau ne pagrindiniame jo puslapyje.
R. Šimašius pripažįsta, kad Vyriausybė privalo atsižvelgti į šį išaiškinimą, tačiau tiki, kad KT dabar galėtų laikytis kitokios nuomonės nei 1999 metais.
"KT doktriną formavo 1999 m., o ne 2009 m., pernai tik aiškino ankstesnį savo nutarimą, o ne svarstė naujai. Mūsų manymu, atsižvelgiant į tai, kokius argumentus tuomet KT dėstė, yra pakankamai pagrindo manyti, kad KT nutarimas šiandien būtų kitoks", - kalbėjo ministras.
Anot R. Šimašiaus, "pavardės supratimas dabar pasikeitęs ir kalbininkų doktrinoje". Vis dėlto Vyriausybė nusprendė iki įstatymo įsigaliojimo leisti jį apsvarstyti KT, "kad KT naujai įvertintų aplinkybes".
Tokios pat pozicijos laikosi ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Anot jo, Vyriausybė siūlo Seimui svarstyti visiškai naują, iki šiol įstatymuose neįteisintą nuostatą, kad vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos sistemos dalimi.
"Todėl nemanome, kad Vyriausybės siūlymas prieštarautų dabar galiojančiai Konstitucinio Teismo doktrinai, kadangi ji iki šiol rėmėsi prielaida, jog ir nelietuviškas asmenvardis yra lietuvių kalbos dalis. Priėmus įstatymą Seime būtų galima vėl kreiptis į KT sprendimo, ar jis neprieštarauja Konstitucijai", - sakė A. Kubilius.
Sprendimas siūlomas įvertinus kalbininkų išvadas, kuriose teigiama, jog asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, tad jam netaikomi lietuvių kalbos sistemos dėsniai. Taip pat atsižvelgta į Lietuvos piliečių nelietuvių keliamus teisėtus klausimus dėl jų pavardžių rašymo, įvertinta daugelyje Europos Sąjungos šalių vyraujanti praktika.
Numatyta, kad dokumentus galės keisti tik to pageidaujantys, prašymus parašę piliečiai. Nauja tvarka būtų taikoma laipsniškai - pradžioje rašant asmens vardą pagrindiniuose dokumentuose - pasuose, asmens tapatybės kortelėse, vėliau, priėmus atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ir kituose jame įvardintuose dokumentuose.
Įteisinus asmenvardžių rašymo tvarką nelietuviškais rašmenimis, būtų išspręstos mišrių santuokų asmenvardžių rašymo problemos, nes atsisakymas suteikti Lietuvos Respublikos piliečiui nepakeistą jo sutuoktinio pavardę ar suteikti kurio nors iš tėvų pavardę vaikui pažeidžia teisę į bendrą šeimos pavardę. Taip pat būtų išvengta galimų žmogaus teisių pažeidimų ir išspręstos neretai kylančios problemos siekiant įrodyti tapatybę, kai asmuo migruoja iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais tikslais.
