Šią savaitę Seimas priėmė rinkimų įstatymo pataisas, kurios politikui po apkaltos į Seimą kandidatuoti draudžia ketverius metus. Lietuvoje po apkaltos iš postų yra pašalinti du politikai – 2010 metais Seimo narys Linas Karalius ir 2004 metais – Prezidentas Rolandas Paksas.Būtent po pastarojo skundo Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama jam visą gyvenimą būti renkamam į Parlamentą.
Po tokio teismo sprendimo Premjeras Andrius Kubilius buvo subūręs darbo grupę, tačiau tris variantus pasiūlę teisininkai visais atvejais sakė, kad be Konstitucijos keitimo sprendimas nėra įmanomas. Seimas, pakeitęs rinkimų įstatymą, Konstitucijos keisti nesiūlo.
Ir vėl teisininkai tvirtina, kad tai yra antikonstitucinis įstatymas. Ką apie Konstituciją, priesaiką ir naujas galimybes mano pats pašalintasis Prezidentas Rolandas Paksas?
– Vienas Seimo narys sakė, kad priesaika – tai, kaip santuoka bažnyčioje. Ir, jeigu vieną kartą sulaužai ją, tai antrą kartą nebegali tos priesaikos duoti. Kaip Jūs vertinate tokius žodžius, tokį palyginimą ir, iš tiesų, ar galima atleisti priesaikos sulaužymą?
– Aš tą vertinu lygiai taip pat, kaip ir tą Seimo narį, kuris taip pasakė. Be abejo, yra žmonių, kurie galvoja, kad ta priesaika buvo sulaužyta, duok, Dieve, jiems sveikatos, bet yra žmonių, kurie galvoja, kad tai buvo politinis veiksmas, kurį aš įvardijau politiniu perversmu ir su tuo išeinančiomis teisinėmis pasekmėmis. Būtent taip aš vertinu įvykį, kuris vyko prieš 8 metus.
– Bet Jūs iš karto prisitaikėte sau, o aš norėjau apskritai paklausti, jeigu priesaika sulaužyta.
– Jūs klausiate manęs, mes dalyvaujam šitoje laidoje, aš žinau, kokiu aspektu mes dalyvaujam – po priimto įstatymo. Ir, bet kokiu atveju, aš suprantu, kad tai yra susiję. Aš manau, kad valstybė, priesaika, Konstitucija yra šventi dalykai, ir visi privalome jų laikytis.
– Kitas Seimo narys sakė, kad priimdami tokias įstatymo pataisas, jie tiesiog Jus kankina, nes reikalinga Konstitucijos, o ne įstatymo pataisa. Ir, jeigu ateityje paaiškės, kad šitas įstatymas yra antikonstitucinis, tai Jūs vėl turėsite problemų, nes būsite dar kartą susidūręs su antikonstitucinis veiksmu. Kaip Jūs manot, kas būtų tada?
– Na, nežinau, kaip aš Jums čia atrodau, bet savyje nesijaučiu nukankintas. Bet tokius žodžius, pamąstymus, samprotavimus aš girdžiu jau ne pirmi metai. Ir, jeigu gerai atsimenu, prieš tuos 8 metus istorija prasidėjo nuo to, kaip čia apsaugoti Prezidentą.
Deja, iš įvairių mitingų organizatorių ir šiandien girdisi, kaip čia padėti Prezidentei. Taip, kad į tokius dalykus aš žiūriu šiek tiek su humoru ir linksmai.
– Tai Jūs norite pasakyti, kad tas, kas vyko su Jumis ir dabar, kas vyksta su šita Prezidente, kai ir vienu, ir kitu atveju buvo bandoma apsaugoti Prezidentą, turi tąsą – tie patys žmonės tą daro ar čia tokia Lietuvos tradicija: saugoti prezidentus?
– Jeigu įdėmiai žiūri į procesus, tuos, kurie buvo prieš 8 metus ir dabar, tai aš matau daug panašumų. Ir pareigūnų vienoks ar kitoks patraukimas, ir mitingai palaikantys, ir VSD pažymos, ir koalicijos kuriamos, ir žodžiai, kurie dabar atsiranda „apsaugoti Prezidentę“, nors potekstė yra galbūt visai kitokia, tai šitos istorijos yra labai panašios. Duok, Dieve, kad dabartinė istorija neturėtų tęsinio. Duok Dieve, kad mes per tuos 8 metus kaip visuomenė, kaip piliečiai būtume pasimokę.
– Ar tuo Jūs norite pasakyti, kad ir dabartinei Prezidentei gali grėsti apkalta?
– Aš to nenoriu pasakyti, bet aš noriu pasakyti, kad aš matau daug panašumų.
– Jūs neturite kliūčių sugrįžti į Seimą. Ar tai reiškia, kad atsisakysite europarlamentaro mandato ir dalyvausite Seimo rinkimuose?
– Na, aš esu „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas. Bet kokiu atveju partija turi savo programą, turi gausų rėmėjų būrį, ir mūsų siekis yra dalyvauti Seimo rinkimuose ir įgyvendinti tą programą. Ir kaip partijos vadovas aš noriu, galiu ir suprantu, kad turiu vesti partiją į rinkimus. Ir šioje vietoje tokių abejonių lyg ir neturėtų kilti.
– Bet kai Jus rinko į Europos Parlamentą, su Jumis buvo siejami rinkėjų lūkesčiai. Dabar, atrodytų, Jūs juos apgaunate?
– Šioje vietoje galima pasirinkti: o kur tu galėtum būti naudingesnis? Na, švelniai sakant, Briuselyje situacija nėra tokia bloga kaip Lietuvoje. Ir, gal nekukliai, bet galvoju, kad patiritis įvairiose insitucijose, kur man teko darbuotis, tas dviejų metų atstumas, kuris leido matyti Lietuvos problemas iš užsienio, leistų man sakyti, kad aš galėčiau būti naudingas valstybei, dirbant vieną ar kitą darbą.
– Naudingas, būdamas Lietuvos Seime?
– Būdamas Lietuvos Seime.
– Bet jeigu Jūsų kartais neišrinktų, kelio atgal tai nėra į EP?
– Na, neišrinktų, būčiau neišrinktas, kas labai sunkiai tikėtina, bet kaip bus, taip bus.
– Kitaip tariant, Jūs esate įsitikinęs, kad jeigu dalyvaujate rinkimuose, tai Jus būtinai išrinks?
– Aš manau, kad taip.
– Ar Jūs esate apsisprendęs dalyvauti vienmandatėje apygardoje, ar tik pagal sąrašą?
– Rugpjūčio pabaigoje mes tvirtinsim vienmandatininkų ir sąrašo eiliškumą, tada galbūt bus šiek tiek aiškiau.
– Jūs turbūt jau matėte žiniasklaidoje Mečio Laurinkaus pareiškimus, kad jis norėtų su Jumis susigrumti vienmandatėje apygardoje. Ir jo komentarus, kad jis mato Jumyse asmenį, priešiškai žiūrintį į JAV, skeptiškai į ES ir jam labai įdomūs Jūsų ryšiai su Rusija. Tai tiek to, mes dabar nediskutuokime su p. Laurinkum. Bet, iš tiesų, ar Jūs turite ką nors pasakyti apie savo ryšius su Rusija, ko mes dar nežinome?
– Tiek pat, kiek ir apie ryšius su ES, JAV ir kitomis valstybėmis. Aš esu atviras, esu deklaravęs tą dalyką. Bet aš norėčiau pabrėžti patį svarbiausią dalyką. Man atrodo, kad po 20-ies Nepriklausomybės metų, mes turėtume nustoti žmones dalinti į skirtingas barikadų puses: šitie griežtai su Rusija, šitie griežtai su ES. Aš manau, kad mes turėtume griežtai būti už Lietuvos interesus: tiek ES, tiek JAV, tiek Rusijoje.
Ir, aš manau, kad klausimas būtų – kaip pasiekti mūsų rūpimų interesų, kaip pasiekti Lietuvos gerovės, kaip pasiekti Lietuvos ateities. Šitaip turėtume skirstyti politikus: šitas sugebėjo tą dalyką padaryti, šitas galbūt nesugeba.
Reikia nustoti ieškoti priešų, reikia ieškoti sąjungininkų. Ne tik išorėje, bet ir viduje. Telkti žmones, kurių patikėkite, nėra labai daug, kurie galėtų daryti įtaką procesams. Jungti juos, kviesti ir eiti į priekį. O dėl Mečio Laurinkaus... dėl Dievo meilės, aš pasiruošęs ne tik kalbėti, diskutuoti, argumentuoti su juo, bet ir su tuo visu „antivalstybininkų“ klanu, kuris buvo labai stiprus prieš 8 metus.
– Žinote, yra taip sakoma „aš taip gerai jį pažįstu, kad net nenoriu jo pažinti“. Ar yra tokių žmonių, kuriems Jūs šitą frazę galėtumėte pritaikyti?
– Gera frazė. Kiekvienas, matyt, tokių žmonių turi. Ir galbūt ne vieną ir ne du. Bet nėra ta frazė absoliučiai teisinga. Gyventi su tokia fraze labai sudėtinga. Tam, kam tu priešiniesi, tas stiprėja. Ir šiuo atveju tu kenki tik pats sau.
– Gerai, tada paklausiu kitaip. Jūs esate sakęs, kad kiekviena išdavystė turi savo pavardę. Ar daug tokių pavardžių Jūsų sąraše?
– Jeigu Jūsų klausimo potekstė būtų, kad aš esu vedamas į Seimą ir Lietuvos politiką keršto ar kažko, tai tokio dalyko nėra.
