„Kaltinimus supratau, kaltės nepripažįstu“, – vienas po kito pareiškė kaltinamieji, išklausę prokuroro paskelbto kaltinamojo akto. Pasak prokuroro Gedgaudo Norkūno, G. Vainauskas kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, R. Paksas ir A. Zabulis – vienos nusikalstamos veikos padarymu.
„Esmė kaltinimo – šie asmenys už kyšius susitarė paveikti valstybės tarnautojus, kad jie priimtų atitinkamus sprendimus. Nenorėčiau daryti išvadų, manau, kad į visus klausimus, ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsakymus pateiks teismas“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras.
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti šių trijų kaltinamųjų baudžiamąją bylą. Visi kaltinamieji pageidauja duoti parodymus po liudytojų apklausos.
Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė sakė, kad byla bus nagrinėjama pagal du joje esančius epizodus – iš pradžių liudytojai bus apklausiami pagal vieną epizodą, paskui dėl jo parodymus duos kaltinamieji dėl to epizodo. Tik ištyrus šį epizodą, bus nagrinėjamas antrasis – bus apklausiami jame minimi liudytojai, tada bus apklausiami kaltinamieji. Byla toliau bus nagrinėjama vasario 12 dieną.
Į pirmąjį posėdį atvyko visi trys kaltinamieji su savo advokatais. G. Vainauską gina du advokatai.
G. Vainauskas žurnalistams sakė, kad vykdęs tik žurnalistinį tyrimą ir su kaltinimais nesutinka. Jis sakė norėjęs sužinoti R. Pakso nuomonę, kaip jis reaguos į situaciją. Jeigu nebūtų buvę teisėsaugos įsikišimo, pasak G. Vainausko, būtų pasirodęs straipsnis.
G. Vainauskas sako, kad jis jaučiasi teisus ir niekuo nenusikaltęs ir tikįs teisingumu.
„Yra pokalbis, kaip jis rutuliojosi, čia kita kalba. Bet iš to kurpti bylą...tai yra primityvu ir politinis bandymas kažką pamokyti“, – sakė G. Vainauskas. Jis mano, kad jo byla baigsis „šnipštu“. Jis sakė, kad jau 30 metų kaip žiniasklaidos grupės vadovas kovoja su korupcija, o įkalinimas šioje byloje „būtų įdomus žurnalistinis eksperimentas karjeros pabaigai“.
„Aš nepriimu, nesutinku ir niekad nepriimsiu“, – apie kaltinimus žurnalistams sakė R. Paksas. Jis mano, kad jo byla susijusi su siekiu jį pašalinti iš dalyvavimo rinkimuose. Jis sakė nieko nežinąs apie G. Vainausko esą vykdytą žurnalistinį tyrimą. Jis sakė, kad jeigu pakliūtų už grotų, studijuotų filosofiją, psichologiją skaitytų knygas, tačiau kartu vylėsi, kad Lietuvoje yra teisingumas ir jis nekalės.
G. Vainauskas ir jo gynėjas prie bylos prašė prijungti lietuvių kalbos specialisto išvadą apie byloje slapta įrašytus pokalbius, nes tai esą gali turėti reikšmės vertinant įrodymus. Ją parengė žymus kalbininkas Antanas Smetona. A. Smetona pateikė pokalbių su kitais asmenimis turinio ir teksto supratimo išvadą. R. Pakso advokatas Rolandas Tilindis prašė iškviesti į posėdį A. Smetoną ir jį apklausti.
Teisėja nusprendė prie bylos prijungti šią specialisto išvadą, prašymas dėl A. Smetonos apklausos kol kas netenkinamas. Teisėja sakė, kad tokią išvadą gali paskirti ir bylą nagrinėjant teisme, jeigu būtų nuspręsta, kad ji reikalinga, o gauta neteisėtai.
Prokuroras prieštaravo šios išvados prijungimui prie bylos.
„Specialistas pateikė išvadą dėl tam tikrų byloje esančių teiginių vertinimo, ar tarp kaltinamųjų buvo susitarimas atlikti tam tikrus veiksmus. Valstybinio kaltinimo manymu, į šį klausimą, visgi, turi atsakyti ne specialistas, o teismas, kuris nagrinėja šią bylą“, – sakė G. Norkūnas.
Prokurorai įtaria, kad 2015 metų rugpjūčio pabaigoje būdamas „tvarkiečių“ lyderiu R. Paksas, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, valstybės tarnautojams, tiesiogiai pažadėjo juos paveikti ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį iš G. Vainausko. Abu asmenys kaltinami dėl prekybos poveikiu.
Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), duomenų apie tai, kad pinigai būtų perduoti, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta. Tačiau, pasak STT, Baudžiamojo kodekso dispozicijoje kvalifikuoti šią nusikalstamą veiką tiesiog pakanka susitarimo ir pažado.
Teisėsauga įtaria, jog už kyšį R. Paksas turėjo paveikti statybų inspektorius, kad šie kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, leistų naudoti naują parduotuvę „Norfa“ Prienuose. Teisėsauga nurodo, kad statant parduotuvę buvo pažeidimų, tačiau jie buvo pašalinti.
Pernai vasarį pradėtas ikiteisminis tyrimas užtruko, nes buvo kreipiamasi į Europos Parlamentą dėl Europos Parlamento nario R. Pakso neliečiamybės panaikinimo. Šią vasarą gavus Europos Parlamento leidimą, buvo atlikti baigiamieji ikiteisminio tyrimo veiksmai ir baudžiamoji byla pasiekė teismą.
Kaip skelbė STT ir prokuratūra, R. Paksas, vykdydamas neteisėtą pažadą, 2015 metų rugsėjo pradžioje susitiko su „tvarkiečių“ deleguotu tuometiniu aplinkos viceministru Algirdu Genevičiumi ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo aktą.
Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos anksčiau skelbtą įtariamo nusikaltimo schemą, „Norfos“ ir ją stačiusios statybų įmonės atstovas kreipėsi į G. Vainauską, o šis savo ruožtu susisiekė su R. Paksu.
Kitame ikiteisminio tyrimo epizode figūruoja verslininkas A. Zabulis. Teisėsauga įtaria, kad G. Vainauskas galėjo pasinaudoti savo poveikiu nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Prokuratūra tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos paramos įsisavinimą. Vėliau byla nutraukta.
„Mes nekalbėjom apie jokias sumas, buvo kalba apie reklamą, apie naujai atsidarančios gamyklos Vilniaus priemiestyje viešinimą. Nei mano, nei paties G. Vainausko kompetencija kalbėtis su FNTT,“ – žurnalistams sakė Tarptautinės prekybos naftos produktais asociacijos vadovu prisistatęs A. Zabulis. Jis sakė nesijaučiantis kaltas.
STT teigia, kad jos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad G. Vainauskas susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį iš verslininko A. Zabulio, veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais.
„Kaip aš galiu paveikti FNTT? Matyt, kažkas įsivaizduoja, kad aš esu galingesnis nei esu“, – žurnalistams sakė G. Vainauskas.
G. Vainauskas, įtariama, pažadėjo pasinaudoti savo poveikiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.
Visi trys kaltinamieji neigia padarę nusikaltimus. R. Paksas tvirtina, kad prieš jį vykdomas politinis susidorojimas.
R. Paksas prieš Vilniaus apygardos teismą stos antrą kartą – 2004 metais teismas nagrinėjo nušalintojo prezidento bylą, kurioje jam buvo pateikti įtarimai dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo. Vėliau jis buvo išteisintas.
