Tai, kad į Kovo 11-osios eitynes susirinko gausus būrys žmonių, nors leidimas joms nebuvo duotas, liudija, kad padarytas pirmasis tautos pasipriešinimo fronto žingsnis, konstatuoja Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas.
"Ką norėjo, tą ir gavo. Taip ir bus ateityje", - įvykusias eitynes sostinėje naujienų agentūrai ELTA apibūdino R. Ozolas.
Jo vertinimu, bet kokie draudimai duoda tik tokius rezultatus, kokius išvydome pirmadienį.
"Kvailių veiksmai gimdo protingus sprendimus. Nieko nepadarysi. Tauta yra protingesnė už bet kokį ją suniekinti, iškvailinti bandantį žmogų, kuris visiškai nesuvokia tikrovės", - kalbėjo filosofas.
Jis pridūrė, kad Kovo 11-osios eitynės, nors jų oficialiai pagrindinėse miesto gatvėse rengti neleista, liudija apie lūžį pačioje visuomenėje.
"Mano galva, čia įvyko lūžis, visuomenė pamatė, kad taikstytis su tuo, kas bandoma primesti iš valdžios, yra neįmanoma. Šiandien tai jau sakiau aikštėje kalbėdamas, padarytas pirmas tautos pasipriešinimo fronto žingsnis", - samprotavo Nepriklausomybės Akto signataras.
Pasak jo, bus taip pat kaip 1970-aisiais metais, kai vyko įvairios akcijos, veikė įvairūs "pasipriešinimo židinėliai".
"Galų gale įvyks galutinis lūžis kaip 1990-aisiais", - prognozavo R. Ozolas.
ELTA jau skelbė, kad Kovo 11-ąją - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną - patriotiškai nusiteikęs jaunimas tradiciškai paminėjo eitynėmis. Pirmadienio popietę nešini Lietuvos vėliavomis daugiau kaip tūkstantis žmonių pajudėjo nuo Vilniaus Katedros aikštės. Eitynių dalyviai, kurių buvo apie 1,5 tūkst., nužygiavo Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kur surengtas trumpas mitingas ir sugiedotas Lietuvos himnas.
Pirminiais policijos duomenimis, per eitynės sulaikyti 5 asmenys - visi jie dėl buvimo neblaivūs viešojoje erdvėje.
Renginyje budėjo apie 300 policijos pareigūnų.
Leidimo eitynes rengti prašyta Gedimino prospektu ar Pilies gatve, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė leido žygiuoti tik Upės gatvėje.
Patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynės Kovo 11-ąją Vilniuje rengiamos ne pirmus metus. Labiausiai jos išgarsėjo 2008 metais - prieš penkerius metus nesankcionuotas eitynes surengę skustagalviai jaunuoliai nešė Lietuvos, Latvijos bei svastikomis ir kaukole išpaišytą vėliavą, skandavo nacionalistinius, antisemitinius šūkius.
Apklausų duomenimis, Kovo 11-ąją Vilniuje rengiamoms nacionalistų eitynėms nepritaria 44 proc. Lietuvos gyventojų, 18 proc. jas palaiko, 23 proc. apie eitynes nieko negirdėjo.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad, jei kovo 11-ąją numatomose tautinio jaunimo eitynėse nebus diskriminuojamos kitos grupės arba mažumos ir nebus įžeidžiamų šūkių, tokių eitynių nereikia smerkti.
