Ką rodo toks gyventojų aktyvumas? Į klausimus atsako ekonomistė Rita Nogė:
Kokie gyventojų pasirinkimo rezultatai paaiškėjo po gruodžio 2 d. termino?
Pagal oficialią statistiką, naujoje pensijų kaupimo sistemoje su savo priemoka ir valstybės skatinimu kitais metais dalyvaus iš viso 408 tūkst. žmonių, iš kurių 352 tūkst. savo pensiją kaupė jau anksčiau ir apsisprendė tai tęsti naujuoju būdu.
Naujų pensijų fondų dalyvių, kurie automatiškai dalyvauja pagal naująją kaupimo tvarką, šiais metais buvo dar 56 tūkst.
Pensijų fonduose kaupti pagal senąją tvarką ir nieko nekeisti nusprendė 684 tūkst. žmonių, o sustabdyti kaupimą nutarė tik 24 tūkst. žmonių arba 2 proc. visų kaupusiųjų pensijų fonduose.
– Ką rodo toks gyventojų pasirinkimas dėl pensijų kaupimo būdo?
– Tai, kad aktyvesnį kaupimo savo pensijai būdą – su savo priemoka ir valstybės parama – pasirinko iš viso daugiau nei 400 tūkst. Lietuvos gyventojų rodo, jog naujoji kaupimo galimybė iš tikrųjų sulaukė pasisekimo. Galutiniai rezultatai net pralenkė kai kurių ekspertų prognozes dėl žmonių aktyvumo renkantis naująjį pensijų kaupimo modelį.
Žmonės gavo aiškų ženklą iš valstybės: jei pradėsi rūpintis savo pensija pats, tai sulauksi ir paramos iš valstybės. Jaučiama nauda kiekvieno iš mūsų ateičiai yra labai svarbus veiksnys priimant galutinį sprendimą.
Toks valstybės skatinimas prisideda ne tik tiesiogiai prie galimybės sukaupti didesnę pensiją, bet ir ugdo finansinį lietuvių raštingumą, kurio ypač reikia tuomet, kai kalbame apie ilgalaikes investicijas, taupymą ateičiai.
– Kokios gyventojų grupės pagal amžių ir pajamas daugiausiai rinkosi II-ąją pakopą su papildomu kaupimu?
– Išskirti kaupiančiuosius pagal amžių nebūtų tikslinga, nes galimybe sukaupti didesnę pensiją pasinaudojo labai platus spektras žmonių – nuo ką tik į darbo rinką atėjusių jaunuolių iki tų, kurie kaupia savo pensijai nuo pat pensijų fondų veiklos Lietuvos pradžios. Turėti oresnę senatvę, suprantama, nori visi.
Kalbant apie pajamų grupes, daugiausia investuoti į savo pensijas pasiryžo tie žmonės, kurių mėnesinės pajamos sudaro nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų. Ir tai yra visiškai suprantama, nes, pavyzdžiui, jeigu kaupiantysis uždirba tūkstantį litų, jis pats iš savo lėšų kitais metais į asmeninę pensijų fondo sąskaitą papildomai perves 10 litų, o valstybė jį dar rems savo 22 litų parama.
– Pagal dabartines taisykles, iki gruodžio 2 d. pasirinkusieji pensijų kaupimo būdą savo apsisprendimo keisti nebegali. O kaipgi tie, kurie iki šiol nebuvo pasirinkę nieko?
– Tie žmonės, kurie dar nekaupia savo pensijos, tai gali pradėti daryti bet kuriuo metu. Visi naujieji pensijų fondų dalyviai automatiškai dalyvaus sistemoje, kurioje pats žmogus perveda priemoką.
